Apie tai, kuo gresia Darbo kodekso pataisos, kai kolektyvinėse darybose įgalinama tartis dėl mažesnių nei įtvirtinta Darbo kodekse garantijų darbuotojams pasakojo „Švyturio“ profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas, „Utenos alaus“ profesinės sąjungos pirmininkas Vilhelmas Čekuolis, advokatas Nerijus Kasiliauskas, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė ir Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vidas Puskepalis.
UAB „Švyturys – Utenos alus“ profesinės sąjungos ir darbdavio atstovų sudaryta kolektyvinė sutartis nurodo, kad kiekvienais metais atlyginimai įmonėje yra peržiūrimi ir indeksuojami metinės infliacijos lygiu. Kovo 16 d. derybiniame susitikime darbdavys atsisakė vykdyti šį įsipareigojimą, motyvuodamas bloga įmonės ekonomine situacija, o profesinės sąjungos atstovai paprašė tai įrodančios informacijos. Kovo 19 d. paskelbta, jog įvyks darbuotojų konferencija dėl kolektyvinės sutarties peržiūrėjimo. Tokia konferencija įvyko kovo 25 d. Joje dalyvavo 58 administracijos išrinkti „darbuotojų atstovai“ beveik vieningai (keturiems susilaikius) pasisakę už tai, kad minėtas kolektyvinės sutarties punktas būtų panaikintas ir atlyginimai nebūtų keliami. Kovo 26 d. įmonė pateikė prašytą finansinę informaciją, kuri rodo tai, kad įmonė dirba pelningai. Per paskutinius keturis metus įmonė sumokėjo 500 mln. dividendų. 2003 – 2005 m. atlyginimai UAB „Švyturys – Utenos alus“, priešingai nei visoje Lietuvoj mažėjo ir tik nuo 2005 m. pradėjo augti. 2006 – 2007 m. pastebėtas nemažas atlyginimų padidėjimas, tačiau įvykęs tik dėl to, kad žmonės dirbo daugiau valandų.UAB „Švyturys – Utenos alus“ uždirba 20proc ir daugiau grynojo pelno nuo įstatinio kapitalo, nors įprastai Calsberg grupės įmonės uždirba tik po maždaug 4 proc. nuo įstatinio kapitalo. Įmonės perspektyvose suplanuotas ir tolesnis augimas.
Profesinės sąjungos, atsakydamos į neteisėtus darbdavio veiksmus, atliko darbuotojų apklausą. Buvo apklausta du trečdaliai darbininkų lygio įmonės darbuotojų (212 darbuotojai), iš kurių tik trys sutiko su tuo, kad kolektyvinė sutartis gali būti keičiama net ir esant gerai įmonės ekonominei situacijai (tačiau irgi tik su tam tikromis išlygomis).
Tokios situacijos Lietuvoje gali tik dažnėti. Visoje Europoje (kol kas ir Lietuvoje) Darbo kodeksas laikomas minimaliais standartais, kurie garantuojami darbuotojui, leidžiant kolektyvinėse sutartyse derėtis dėl geresnių sąlygų. Šiuo metu LR Seime jau užregistruotos svarstymui Vyriausybės siūlomos Darbo kodekso pataisos numatančios darbo santykių liberalizavimą ir leidžiančios priešingus dalykus – kolektyvinėse sutartyse tartis dėl mažesnių garantijų darbuotojams.
„Švyturio“ profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas nušvietė tolesnius profesinės sąjungos veiksmus. Balandžio 1 d. pareikalauti vykdyti minėta kolektyvinės sutarties punktą dėl atlyginimo indeksavimo. Darbdaviams atsisakius, – išnaudoti visas Darbo kodekse numatytas kolektyvino ginčo reguliavimo galimybes.
Advokatas Nerijus Kasiliauskas patvirtino, kad darbuotojai, o ne darbdavys turi pasirinkti, kas juos atstovaus. Ir darbuotojus atstovaujanti institucija negalėtų bloginti darbuotojo padėties. Nekreipiant dėmesio į šią situaciją ji gali tapti precedentu ir kitoms įmonėms, kai darbdavio išrinkti darbuotojų atstovai sutiks su bet kokiu darbdavio sprendimu ir darbuotojų darbo sąlygos bus „savanoriškai“ keičiamos į darbuotojams nepalankias.
Inga Ūsaitė
