Gerb. Seimo nariai,
Didelė garbė profesinių sąjungų vardu kalbėti žmonėms, kurie, piliečių valia, per rinkimus ėmėsi atsakomybės už visų Lietuvos žmonių gyvenimą.
Iš kitos pusės sunku kalbėti Lietuvai, kai sunaudoti visi gražūs žodžiai, išseko visų valdžių pažadų rezervai.
Neįtikėtina, bet įvairiose neseniai priimtose programose, planuose tiek mažai Lietuvoje kalbama apie DARBĄ visų gėrybių šaltinį. Net ministerijos pavadinimas dabar pakeistas -socialinės paramos ir tik po to darbo. Juk būtent užimtumas yra socialinė gėrybė, viešas turtas ir visų mūsų interesas.
Europos valstybės sunkmečio situacijoje priimami visiškai kitokie sprendimai. Tik išsaugotos darbo vietos, pakankamas darbo užmokestis gali padidinti vartojimą ir išjudinti ekonomiką. Lietuvai reikia efektyvių darbo vietų – didelio našumo ir deramo darbo užmokesčio. Tik tokiu būdu galima būtų vėl išsukti ekonomiką.
Kai kurios ES šalys sunkmetyje mažina PVM mokestį, tačiau Lietuva jį didina. Rezultatas – krizė mėsos pramonėje, kuri grasina nedarbu beveik 35 tūkst.gyventojų, akcizo mokesčio pakėlimas gresia nedarbu 13 tūkst.gyventojų, o juk ši pramonė antra biudžeto mokesčių mokėtoja.
Profesinių sąjungų nuomone, skubota mokesčių reforma yra neteisinga ir daugiausia naudos gauna turintys didesnius atlyginimus. ES šalys eina kitu keliu. Mokesčiai mažinami tiems, kurie gauna mažiausias pajamas. Valstybės supranta darbuotojų kvalifikacijų išsaugojimo svarbą, todėl remia darbdavius, kuriuos tikrai palietė krizė ir dotuoja iš savo ar ES fondų. Tačiau teikti darbuotojams įrodymus, ekonominę informacija, ar kitokie sprendimai negalimi mūsų darbdaviai vengia – reikia pasitikėti žodžiais…
Turto mokestis būtų vienas iš biudžeto papildymo šaltinių, bet kažkodėl visoms valdžioms tam pritrūksta politinės valios, kaip ir akivaizdžiai pribrendusių progresinių mokesčių įvedimui.
Danija, kuri Vyriausybės programoje nurodoma kaip sektinas pavyzdys, krizėje nedarbo išmokas padidino nuo 18 iki 24 mėnesių, į nedarbo paramos sistemą įtraukiami agentūriniai ir terminuoti darbuotojai.
Mūsų atveju kartais yra prisidengiama krize ir darbuotojai atleidžiami nesilaikant DK reikalavimų. Pažiūrėkit kiek skundų pastaruoju metu gauna Valstybinė darbo inspekcija.
Paskutiniai Vyriausybės siūlymai didinti viršvalandžių skaičių krizės metu atrodo juokingai, nes kitos šalys taiko solidarias darbo laiko schemas ir stengiasi sunkmečiu išlaikyti žmones, neleisti jiems prarasti įgūdžių ar nueiti alkoholizmo, įv. depresijų keliais.
Dabartinė padėtis, priimti sprendimai, įvairios programos visiškai nekalba, kad pagaliau reikia Lietuvoje visuose sektoriuose sutvarkyti darbo apmokėjimo sistemą, padaryti ją aiškią kiekvienoje tiek privačioje, tiek valdiškoje įstaigoje, uždrausti mokėti priedus priedelius. Privataus sektoriaus pvz. VICI…
Aukštųjų pareigūnų darbo apmokėjimas turėtų būti pririštas prie minimalaus atlyginimo, tada gal atsirastų noras dažniau jį didinti. Pavyzdys – privataus sektoriaus darbo apmokėjimo sistema vienoje žuvies perdirbimo įmonėje, kur yra 150 skirtingų įkainių ir darbuotojas nebegali sukontroliuoti koks turėtų būti jo atlyginimas mėnesio gale.
Atlyginimo mažinimas negali būti krizės įveikimo įrankiu. Kitos šalys didelę reikšmę teikia MMA, dažniausiai tas vyksta per susitarimus atskiruose ūkio sektoriuose, tačiau Lietuvoje buvo panaikintas ir tas varganas minimalaus darbo užmokesčio ir soc. išmokų indeksavimo įstatymas.
Dažniausiai nėra jokio ekonominio siūlomų garantijų mažinimo pagrindimo. Pasako tiesiog – matot už lango krizė, algas reikia savanoriškai susimažinti, nors kai kada įmonės rezultatai rodo visiškai ką kitą. Jau minėjau, kad darbuotojų atstovai teoriškai turi galimybė gauti informaciją apie įmonės ekonominę padėtį, bet pabandykit realiai ją gauti… Vakar dienos pavyzdys – prestižinė Lietuvos įmonė, kurios apyvarta pernai padidėjo beveik 3 proc., kolektyvinėje sutartyje įsipareigojusi indeksuoti atlyginimus ne mažiau kaip infliacijos lygiu, profesinei sąjungai atsisakius atsisakyti tokio reikalavimo pati be vienos kolektyvinės sutarties šalies – profesinės sąjungos, išrenka delegatus, kurie prabalsuoja, kad sutinka nedidinti savo pačių darbo užmokesčio. Ir įpareigoja profesinę sąjungą pasirašyti „darbo kolektyvo vardu“ arba pasirašys … konferencijoje išrinktas darbuotojas….Viskas vyksta kaip tarybiniais laikais. Apie šitą atvejį pirmadienį BNS rengiame spaudos konferenciją. Iš šito pavyzdžio galime matyti kas atsitiks, kai bus priimtos LR Darbo kodekso pataisos leidžiančios sumažinti per kolektyvines sutartis darbo kodekse numatytas garantijas…
Siūlymas mažinti išeitines išmokas, trumpinti įspėjimo iš darbo terminus nors ir per kolektyvines sutartis, palies pačius silpniausius, kuriems valstybė turėtų nukreipti ypatingą globą. Pasiūlymas registruoti darbo sutartis elektronine forma tik vėl paskatins nelegalų darbą, išeitinių pašalpų išmokėjimo atidėjimas yra ne kas kita kaip darbdavio kreditavimas ir žinomas atvejis, kai viena moteris ėjo prašyti savo išeitinės … 52 kartus. Profesinės sąjungos savo sausio 16 d. reikalavimuose siūlė imtis griežtos atleidimų iš darbo bet kokiais pagrindais kontrolės. Nesuprantama, kad iki šiol tebemiega Savivaldybės, nes GPM yra pagrindinis jų biudžeto šaltinis.
Nesuprantama, ar Valstybė ir toliau leis šitaip žeminti savo piliečius, kaip žemina dabar prekybos tinklai organizuodami naktinius išpardavimus? Labai abejoju, kad tomis naktimis dirbantiems žmonėms sumokėta dvigubai, kad jie dirbo pagal iš anksto sudarytus darbo grafikus…
Mieli ponai, mes daug ką galime VISI kartu, jei nemanipuliuotume informacija,elgtumės garbingai, neišnaudotume vieni kitų.
Dievas, paleisdamas mus visus į šį pasaulį, suteikė teisę gyventi ir stipriam, ir silpnam, ir turtingam, sukūrusiam savo verslą per savo riziką, nemiegotas naktis, ir prichvatizatoriui (deja) mažam žemės lopinėlyje, kuris vadinasi LIETUVA, turi būti GERA gyventi VISIEMS.
Žiūrėkim į ateitį.
Tik KARTU mes galime ją sukurti.
Gražina Gruzdienė
LPSK atstovė LR trišalėje taryboje,
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė