Oficialiame Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime cituojami ministro žodžiai: „Mano tikslas yra išvaduoti mokytojus nuo begalės nereikšmingų popierių pildymo, kad jie galėtų daugiau laiko skirti bendravimui su mokiniais, kolegomis, tėvais, taip pat savišvietai. Mokytojo darbas yra orientuotas į mokinius, o ne į dokumentų pildymą.“

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos ekspertai, išanalizavę, kovo 24 dienos, įsakymą ISAK-556 „Dėl bendrąjį ugdymą reglamentuojančių teisės aktų koregavimo priemonių plano patvirtinimo“, tvirtina, kad šis dokumentas mokyklose esančių popierių sumažins nepastebimai, mokytojams tenkanti popierizmo našta per daug nesikeis. Tokias išvadas jie grindžia šiais argumentais. Visų pirma, minėtame įsakyme, pateiktame „Bendrąjį ugdymą reglamentuojančių teisės aktų koregavimo priemonių plane“ esančius dokumentus, dažniausiai kuria ne mokytojai, o mokyklos administracijos atstovai – direktorius ir jo pavaduotojai. Tad mokyklos vadovo ataskaita, įvairios sutartys, mokyklos vidaus darbų planai, programos, tvarkos, modeliai, nuostatai ir pan., lieka. Mokytojams faktiškai nebereikia mokyklos vadovų atestacijos nuostatuose numatytų savivaldos institucijų veiklos planų, posėdžių bei susirinkimų protokolų rašyti. Didžiausia šio įsakymo bėda, kad dalis ankščiau, atskirais dokumentais buvusių popierių, išlieka, jie tik įtraukiami į kitus dokumentus (pvz. pedagoginės veiklos planą siūloma perkelti į mokyklos metų veiklos ataskaitą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos nuostatos perkeliamos į mokyklos metų veiklos programas ir t.t.) Kitas didelis šio plano trūkumas – dalis dokumentų apskritai išlieka iš esmės nepakeisti, tik siūloma keisti jų formuluotes (pvz. mokyklos biudžeto programa, lygių galimybių ir pagalbos teikimo mokiniams, lygių galimybių ir saugumo užtikrinimo, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo – komunikavimo modeliai).

Profesinės sąjungos specialistai pasigedo nemažai ŠMM darbo grupės bei profesinės sąjungos siūlymų, dėl dokumentų skaičiaus mažinimo mokyklose, įgyvendinimo. Keistai atrodo paliekama galimybė iš mokytojų reikalauti mokinių mokymosi krūvio optimizavimo priemonių, renginių, krizės valdymo mokykloje planų, tėvų švietimo programos, mokinių lankomumo suvestinių ir panašių niekam nereikalingų dokumentų.

Mokytojai nekantriai laukia atitinkamų institucijų parengtų pavyzdinių teminių planų pagal naująsias ugdymo programas.