– Pernai pedagogai išsireikalavo, kad jiems būtų didinamos algos dar ir nuo šių metų rugsėjo 1-osios. Kokios nuotaikos tvyro mokyklose, kai aiškėja, kad atlyginimai ne tik nedidės, bet ir bus mažinami?
– Mokytojai pasipiktinę, mokyklos dūzgia it bičių avilys. Mūsų profsąjunga neketina eiti į jokius kompromisus su Vyriausybe. Nesutiksime, kad mūsų atlyginimai būtų mažinami.
– Turbūt jau susitaikėte su tuo, kad atlyginimai nedidės?
– Yra patvirtinta ilgalaikė pedagogų atlyginimų didinimo programa. Nepaisant krizės, Vyriausybė privalo su mumis derėtis ir ieškoti būdų, kaip būtų galima didinti algas švietimo darbuotojams.
Tėvynės sąjungos frakcijoje Seime man buvo pasakyta, kad persvarstant biudžetą bus galimybė diskutuoti, ar įmanoma didinti pedagogams algas.
– Dabar apie tai turbūt nė neužsimenama?
– Taip. Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas mums oficialiai atsakė, kad nuo rugsėjo 1-osios algos mokytojams nebus keliamos. Bet, manau, dar galima apie tai diskutuoti.
– Negi dar tikitės, kad visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams mažinti algas planuojanti valdžia sutiks mokytojams jas didinti?
– Galima sutaupyti lėšų ir padidinti mokytojų atlyginimus paieškojus rezervų pačioje švietimo sistemoje. Sausį pateikėme konkrečius siūlymus Vyriausybei ir Seimui. Tačiau iki šiol jokio atsako mes nesulaukėme.
– Kur tie slaptieji rezervai?
– Pirmiausia švietimo sistema per didelė ir pernelyg biurokratinė. Veikia griozdiška švietimo priežiūros struktūra – ir ministerijoje, ir apskrityse, ir savivaldybėse. Čia etatai aiškiai išpūsti.
Nesuprantama, kam reikia tiek daug įstaigų. Niekas iki šiol neauditavo, ką jos veikia. Gal galima dalį jų likviduoti?
Bent jau švietimas dėl sumažintos biurokratijos tikrai nė kiek nenukentės.
Yra ir kitų rezervų. Pavyzdžiui, diegiamos naujos švietimo programos. Konsultantai rengs mokytojams seminarus, kurių kaina vienam dalyviui – 100-110 litų iš mokinio krepšelio. O mokytojų šalyje – apie 70 tūkstančių. Vadinasi, tam gali būti išleista net 7 mln. litų.
Krizės sąlygomis tai tikrai niekam nereikalinga prabanga. Nesuprantu, kodėl nepasitikima mokytojais, kurie ir patys sugebėtų perskaityti programas, o padiskutavę puikiausiai suprastų, ką reikia daryti.
– Vyriausybė ketina sumažinti biudžeto išlaidas net 3 mlrd. litų. Jei ir pavyktų sutaupyti kelis milijonus litų atsisakius seminarų, turbūt tai nepanaikintų grėsmės, kad algos mokytojams mažės. Ką darysite?
– Kategoriškai pasakysime, kad nesutinkame. Imsimės visų įstatymais leidžiamų protesto akcijų.
Visų biudžetinių įstaigų darbuotojų profsąjungos dabar rengiasi bendriems veiksmams. Solidariai priešinsimės atlyginimų mažinimui. Dar tarsimės, kokių konkrečių akcijų teks imtis.
– Bet kyla klausimas, kuo mokytojai geresni už privačiame sektoriuje dirbančius žmones, kuriems taip pat mažėja atlyginimai?
– Tai – populistinis, niekuo nepagrįstas argumentas.
Mokytojams aštuonerius metus iš viso nebuvo didintos algos. Be to, jų atlyginimai tesiekia vidutiniškai apie 2-2,5 tūkst. litų. Ką čia mažinti?
Tegul valdžia geriau nekalba, kad prašo ne pritarimo savo veiksmams, o supratimo. Supratimo mums pakanka. Bet pirmiausia jo trūksta valdžiai.
– O kas bus, jei A.Kubiliaus Vyriausybė jūsų nesupras? Streikuosite?
– Visko gali būti. Spręsiu ne aš, net ne vieni švietimo darbuotojai, o solidariai visų biudžetinių įstaigų darbuotojai.
Valdas Bartasevičius
Šaltinis:
