Pareiškimas

LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMO



P A R E I Š K I M A S


Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projekto pataisų



Mes, profesinės sąjungos, atstovaudamos Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojams, reiškiame kategorišką nepritarimą siūlomoms Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) pataisoms, nes nebuvo tariamasi su akademine bendruomene ir atvirai ignoruojami Profesinių sąjungų susivienijimo pasiūlymai, kuriuos mes pateikėme patvirtindami 5000 parašų. Pateiktasis MSĮ projektas grindžiamas radikaliausiomis „laisvosios rinkos“ ideologijomis, visiškai neanalizuojant sumanytos reformos socialinių bei demografinių padarinių. Aukštojo mokslo sistema yra vienas kertinių Lietuvos ekonomikos vystymosi elementų, kurį norima sugriauti ir nurašyti pasaulinei ekonominei krizei.


1. Nuo demokratijos prie komandinio valdymo. Universiteto taryba tampa svarbiausiu valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organu ( MSĮ 20.1 str.), o didžiąją daugumą jos narių paskiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras (MSĮ 20.3 str.). Tarybai suteikiami didžiuliai įgaliojimai: keisti aukštosios mokyklos statutą (MSĮ 20.2.2 str.), teikti jos reorganizavimo, privatizavimo ar likvidavimo planus (20.2.12), net nustatyti aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus (20.2.6). Svarbiausiais aukštosios mokyklos valdymo klausimais senatui siūlomas tik patariamasis vaidmuo (20.2.2, 20.2.12), o Tarybos sprendimai jam yra privalomi (21.2.4). Nėra numatytas joks tarybų atsakomybės ir atskaitomybės mechanizmas. Šios pataisos demokratinį aukštųjų mokyklų valdymą, kai svarbiausius sprendimus priima universiteto bendruomenės išrinkti atstovai (senatas), pakeičia autokratiniu valdymu per ministro patikėtinius (tarybą). Tai sudaro palankias sąlygas korupcijai rastis ir plėstis. Tai prieštarauja aukštųjų mokyklų konstitucinei autonomijai, Didžiajai universitetų chartijai ir Konstitucinio Teismo Konstitucijos 40 str. 3 d. išaiškinimui, kad aukštosios mokykloms suteikiama autonomija yra suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ir statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą.


2. Konkurencija dėl įvaizdžio iškreiptos rinkos sąlygomis. Sutinkame, kad sąžininga universitetų tarpusavio konkurencija gali teigiamai paveikti studijų kokybę. Deja, šiuo metu valstybėje nėra sutarta nei dėl objektyvių ir aiškių studijų kokybės kriterijų, nei dėl nepriklausomo universitetų vertinimo pagal šiuos kriterijus. Todėl būsimiesiems studentams savo sprendimus teks grįsti universitetų įvaizdžiu, gandais ir visuomenės nuomone. Atitinkamai ir universitetai bus priversti konkuruoti viešųjų ryšių akcijų ir įvaizdžio formavimo, o ne studijų kokybės plotmėje. Tačiau net ir įvaizdžio formavimo srityje aukštosios mokyklos atsiduria ne vienodoje padėtyje. Pavyzdžiui, dalis universitetų savo įvaizdį galės sustiprinti prekės ženklu „sostinė”, į kurį už juos investuoja valstybė, sostinėje koncentruodama valdymo institucijas, suteikdama geresnes sąlygas įsidarbinti ir gauti didesnį atlyginimą. „Studento krepšelio“ principas gali būti svarstytinas ir atitikti tame pačiame pataisų projekte deklaruojamą sąžiningos konkurencijos principą (3.6) tik tada, kai universitetams, negalintiems pasinaudoti Valstybės teikiamomis rinkodaros privilegijomis, bus numatytas finansinio kompensavimo mechanizmas ir tyrimais įvertintas realus reikiamas jo dydis.


3. Studentai ir dėstytojai – neatsakingo socialinio eksperimento triušiai. Pataisas, kurios iš pagrindų keičia aukštojo mokslo sistemą, privalo lydėti studija, modeliuojanti siūlomų pataisų socialines, ekonomines ir kultūrines pasekmes, įvertinanti grėsmes ir užtikrinanti, kad pavyks jų išvengti. Tokia studija nebuvo atlikta, nors socialinės, ekonominės ir kultūrinės grėsmės yra akivaizdžios:


A. Smūgis tolygiai regionų plėtrai. Konkurencijos dėl įvaizdžio sąlygomis, esant iškreiptai aukštojo mokslo rinkai ir nenumačius finansinio kompensavimo priemonių provincijai, joje esantys universitetai bus dirbtinai susilpninti, o kai kurie iš jų nustumti prie bankroto ribos. Dėstytojų ir ypač studentų pasitraukimas iš provincijos atsilieps visoms regiono ūkio šakoms ir regiono kultūros raidai. Regioninių aukštųjų mokyklų nykimas padidins socialinius studijų kaštus, nes dalis studentų bus priversti ieškoti, kaip padengti brangias pragyvenimo išlaidas, studijuojant toli nuo namų. Todėl šios pataisos yra pats grėsmingiausias tolygiai regionų plėtrai įstatymų leidybos žingsnis nuo pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo.


B. Studijų sistemos išbalansavimas. Aukštųjų mokyklų finansavimas „studentų krepšelio“ principu reiškia, kad Valstybė atsisako strateginio planavimo žmogiškųjų išteklių srityje ir valstybės raidą šioje srityje patiki subjektyviems moksleivių lūkesčiams. Visiškai tikėtina, kad dauguma „krepšelių“ nueis į vieną arba dvi populiariausias studijų kryptis studijų srities viduje. Įstatymo pataisose nenumatyti pakankami saugikliai tam atvejui, kai pavyzdžiui, visi abiturientai norės studijuoti teisę ir niekas nesirinks edukologijos (socialinių mokslų srityje) arba visi veršis į informatiką ir niekas nenorės studijuoti matematikos (fizinių mokslų srityje).


C. Abiturientų emigracija. Studentų „krepšeliams“ numatomų skirti 51 mln. Lt užteks 10–11 tūkst. „krepšelių“ (skaičiuojant, kad vidutinė studijų kaina Lietuvos universitetuose yra apie 5 tūkst. Lt). Iki šiol į valstybės visiškai ir iš dalies finansuojamas vietas kasmet įstodavo apie 31 tūkst. abiturientų. Projekto rengėjai nepateikė jokių skaičiavimais grįstų prognozių, kur dėsis tie 20 tūkst. abiturientų, kuriems „krepšelių“ nebeliks. Abiturientai rinksis brangią banko paskolą (jei ji apskritai bus suteikta) ir studijas Lietuvoje ar nemokamą mokslą kurioje nors ES šalių?


D. Studijų kokybės smukimas. Abiturientas, laimėjęs studijų krepšelį ir išlaikantis jį iki pat studijų pabaigos, galės tenkintis minimaliais studijų rezultatais ir nebus suinteresuotas siekti pažangos. Aukštoji mokykla, perėmusi „krepšelius“ nebus suinteresuota kelti studijų lygio, nes kiekvienas nepažangiai įvertintas studentas automatiškai mažins jos finansavimą. Studentų krepšeliai bus skelbiami kiekvienais metais nuo vasario 16 iki kovo 1. todėl kasmet turės keistis studijų profilis, bet akademinė bendruomenė neturi jokių galimybių taip operatyviai reaguoti į studijų pokyčius. Tai gali sudaryti prielaidas nuolat keisti  dėstytojus , o apie kokybę  nebus kada pagalvoti.


4.. Neetiškas pataisų teikimo būdas. aukštojo mokslo ir studijų sistemos pakeitimai daromi slaptai ir skubotai. Projekto rengėjai nebandė į šio įstatymo rengimą ir svarstymą įtraukti specialistų grupių, kurias jis tiesiogiai ir labiausiai liečia: aukštųjų mokyklų dėstytojų ir darbuotojų, juos atstovaujančių profesinių sąjungų, studentų susivienijimų, Rektorių konferencijos. Projekto rengėjai neatliko skaičiavimų, kuriais atsakingai įvertintų siūlomų pataisų socialines, ekonomines ir kultūrines pasekmes. Kad naujoji koncepcija būtų skubiai priimta, ji pridengiama „pataisų“ vardu, nors iš tikrųjų aukštyn kojom apverčia visą aukštojo mokslo sistemą.


Mes, profesinės sąjungos, atstovaudamos Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojams,


• pripažįstame, kad mokslo ir studijų sistemos reforma yra reikalinga, tačiau pritarsime tik tokiai reformai, kuri siekia tikslo gerinti mokslo ir studijų kokybę, kuri įrodo, kad jos siūlomos priemonės šį tikslą sugebės pasiekti, ir kuri nesukels socialinės įtampos;


• reikalaujame pratęsti įstatymo pataisų svarstymą tik tada, kai bus atsisakyta akademinei bendruomenei iš esmės nepriimtinų nuostatų aukštųjų mokyklų valdymo ir studijų finansavimo klausimais bei pasiektas valstybės įgaliotų atstovų, aukštųjų mokyklų darbuotojų, profesinių sąjungų ir studentų atstovų susitarimas tas nuostatas pakeisti kitomis, socialinių grėsmių nekeliančiomis nuostatomis. Negalime leisti nevaržomai atlikti socialinių eksperimentų su piliečiais, ypač su jaunimu.


Jei mūsų pagristi reikalavimai nebus išgirsti, ir šis valstybei ir visuomenei pragaištingas įstatymo projektas bus įgyvendintas, mes, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, pareiškiame, kad imsimės koordinuotų išplėstinių įstatymuose numatytų veiksmų, siekdami apginti teisėtus mūsų ir visos valstybės interesus.


LAMPSS pirmininkė


doc. dr  A. Lapinskienė