Ko mokytojams nepasakė andrius kubilius

Mokytojų atlyginimai kils gerokai lėčiau


Lapkričio 19 d. valdančiosios koalicijos kandidatas į ministrus pirmininkus Andrius Kubilius su svita mokytojų interesams atstovaujančioms profesinėms sąjungoms pristatė keturių partijų vadovų pasirašytą vadinamąjį Krizės įveikimo planą. Koalicijos lyderis, atsargiai rinkdamas žodžius, dėstė apie pasaulinę krizę, kuri jau užgriuvo Lietuvą. Panašiu tonu kalbėjo ir G. Steponavičius, ir A. Šemeta, ir R. Dagys. Pagrindinis jų kalbos leitmotyvas – švietimą laikant prioritetu, neišvengiamai tenka ir čia „susiveržti diržą“ bei pristabdyti mokytojų atlyginimų kėlimą 2009 metais. Tarp formalių žodžių tirados prasprūdo ir skaičiai – atlyginimai didės ne planuotais 32, tik 22 %.


Tačiau profesinių sąjungų atstovų paklaustas, G. Steponavičius sunkiai pripažino, kad į šį atlyginimų didinimą kažkodėl įskaitomas ir planuojamas mokytojų etatinio apmokėjimo sistemos įvedimas, kuris nemažai daliai mokytojų, ypač miestuose, atlyginimus gerokai sumažins. Ore pakibęs liko klausimas, kodėl kalbantys apie mokytojų solidarumą valdantieji visiems atlyginimus karpo 12 %, o mokytojų atlyginimo kėlimą – daugiau nei 50 %. Būsimasis švietimo ir mokslo ministras puse lūpų pripažino, kad mokytojų darbo užmokesčio sistemos keitimas nėra jų atlyginimų didinimas, bei mįslingai prasitarė, jog tolesnis mokytojų atlyginimo kėlimas nepakeitus darbo užmokesčio mokėjimo sistemos bus mažiau efektyvus. Deja, detaliau paaiškinti savo žodžių kandidatas į ministro kėdę nesiteikė. Daug aiškiau šiomis dienomis kalba būsimasis finansų ministras A. Šemeta: „Planuojama nuo sausio mokytojų atlyginimus didinti šiek tiek mažiau negu planuotais 10 %, galbūt apie 7–8 %, nuo rugsėjo toliau bus didinama mažesniu procentu.“


Viena ranka duoda, kita atima


Bet ir taip aptakiai rodydami savo pasiryžimą nevykdyti Lietuvos valstybės įsipareigojimų mokytojams, valdantieji nemažai ką nutylėjo. Būsimasis Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, kalbėdamas apie tai, kad tikįs mokytojų žmogiškuoju supratimu ir pasiryžimu solidarizuotis su kitais veržiantis diržus, tylomis nuleidžia kelis labai svarbius dalykus. Pirma, naujoji valdžia viena ranka ne tik lėčiau kels atlyginimus,  kita – tuos atlyginimus mažins. Krizės įveikimo plano 11 punkte rašoma: „Pakeisti bazinius dydžius, nuo kurių skaičiuojami politikų, teisėjų, viešojo sektoriaus darbuotojų, pareigūnų atlyginimai, siekiant užtikrinti, kad sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą, jų neto darbo užmokestis nedidėtų.“ Kaip žinia, mokytojai yra viešojo sektoriaus darbuotojai, todėl naujoji Vyriausybė tikrai pasirūpins, kad sumažinus pajamų mokestį mokytojų piniginių nepasiektų daugiau pinigų. Belieka paskaičiuoti: dabar vidutinis šalies mokytojų atlyginimas „popieriuje“ siekia 2600 Lt, vadinasi, gyventojų pajamų mokestį sumažinus 4 % mokytojui turėtų prisidėti apie 100 Lt, kuriuos „taupytojai“ apdairiai sugrąžins į biudžetą.


Krizės įveikimo programos 17 punktas užtikrins, kad daugeliui mokytojų, kuriems per pastaruosius metus atlyginimai šiek tiek pakilo, nebebūtų taikomas neapmokestinamų pajamų dydis, kuris šiuo metu siekia 320 Lt. Pagal „valstybės gelbėtojų“ sumanymą trijų asmenų šeimai tereikia gauti 1050 Lt per mėnesį pajamų vienam asmeniui ir mokesčiai bus mokami nuo pirmojo gauto lito. Visai nesunku paskaičiuoti, kiek litų sumažės pajamos vienam mokytojui – vidutiniškai apie 70 Lt.


Priverstinis „diržų veržimasis“ neaplenks ir šiek tiek didesnes nei vidutines pajamas gaunančių mokytojų šeimų, nuo kurių bus nurėžti vadinamieji vaiko pinigai, ką numato plano 4 punktas. Ypač skaudžiai tai palies vaikus auginančias vienišas mamas. Pasitelkę statistiką ir aritmetiką, skaičiuojame – vidutiniškai du vaikus auginanti šeima neteks dar 104 Lt.


Viską sudėjus, be to, jog „solidariai“ atsisakys daugiau nei 50 % atlyginimo padidinimo, mokytojai papildomai nuo savo gaunamų mėnesinių pajamų į biudžetą grąžins apie 275 Lt. O žinant, kad nuo 2009 m. vis dar žadamas atlyginimų kėlimas pridės apie 250 Lt, išeina, jog padidinus atlyginimą, jie gaus 25 Lt mažiau. Išvadas ir apibendrinimus gali daryti kiekvienas mąstantis žmogus.


Bus taupoma ir „prioritetinio“ švietimo sąskaita


Tuo būtų galima ir baigti, bet antikrizinėje programoje šmėžuoja ir kiti dalykai, vienaip ar kitaip apkarpysiantys švietimo finansavimą ir pabloginsiantys mokinių mokymosi bei mokytojų darbo sąlygas. Krizės įveikimo programoje rašoma, kad „metų laikotarpiu mažinti valstybės institucijų asignavimus, sutaupytus dėl darbuotojų ligos“ – mokykloms pirmoms savivaldybės apkarpys santykinai didelius darbo užmokesčio fondus jau metų viduryje, todėl neišvengiamai didės mokinių skaičius klasėse, mažės neformaliojo ugdymo valandų skaičius. Ketinama sugriežtinti mokinio krepšelio naudojimą, „nustatant, kad nepanaudotos lėšos turi būti grąžintos į valstybės biudžetą“, – taigi mokytojai gali užmiršti edukacines keliones, nemokamas kanceliarines priemones ir panašią „prabangą“. Mįslinga nuostata, jog reikia mažinti „gyventojų pajamų mokesčio įplaukas, tenkančias savivaldybių biudžetams, atitinkamai koreguojant šio mokesčio procentinę dalį, tenkančią savivaldybių biudžetams“, reiškia neišvengiamai sumažintą ir taip skurdų mokyklų aplinkos finansavimą, kas neleis nė prasitarti apie kiek nors didesnius nei minimalius atlyginimus techniniams darbuotojams.


Sąrašą būtų galima tęsti, bet šie keli pavyzdžiai  aiškiai parodo, kokie yra naujosios valdančiosios koalicijos prioritetai.


 


Publikacija Vakarų eksprese