Bendrasis susitarimas dėl darbo rinkos


2008 m. spalio 17 dieną, Briuselyje įvyko Europos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų socialinio dialogo darbo grupės dėl bendro susitarimo pasirašymo, siekiant prisidėti prie darbo rinkos gerinimo ir apsaugos, pirmasis susitikimas, atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutarties 139 (2) straipsnį.


Susitikimo pradžioje, Europos profesinių sąjungų konfederacija ir darbdavių atstovai posėdžiavo atskirose salėse. Po pietų įvyko bendras (profesinių sąjungų ir darbdavių) plenarinis posėdis, kuriame dalyvavimo ir Europos komisijos atstovas.


Europos profesinių sąjungų konfederacijos paruošiamąjį posėdį pradėjo generalinio sekretoriaus pavaduotoja Maria Helena Andre. Ji glaustai pristatė pagrindines nuostatas, kurias sieks įtvirtinti bendrajame susitarime dėl darbo rinkos gerinimo ir apsaugos. Maria Helena Andre akcentavo, kad susitarimas turėtų būti suskirstytas tarsi į dvi grupes. Vienoje iš jų būtų kalbama apie asmenis, kurie yra bedarbiai. Būtų ieškoma priemonių, kaip palengvinti bedarbiams integruotis į darbo rinką. Kitoje grupėje būtų kalbama apie asmenis, kurie yra aprūpinti darbais. Būtų siekiama įtvirtinti kriterijus, kuriais minėtiems asmenims būtų sudarytos sąlygos išlikti ir progresuoti darbo rinkoje. Maria Helena Andre pažymėjo, kad bendrasis susitarimas turėtų apjungti ne tik privatų, bet ir valstybės sektorių. Generalinio sekretoriaus pavaduotoja išvardino pagrindinius kriterijus, į kuriuos bus siūloma atsižvelgti pasirašant bendrąjį susitarimą. Pirmuoju paminėjo kvalifikacijos gerinimo ir mokymų svarbumą, kad būtų pasiektas dirbančiųjų kvalifikacijos, profesinių žinių ir gebėjimų lygio didėjimas. Antruoju kriterijumi įvardino teritorinį aspektą, reiškiantį, kad dažnai darbo rinkos problemos yra keliamos centriniu lygiu, pamirštant smulkesnius teritorinius vienetus, žinoma, pastarosios problemos neturėtų likti nuošalyje. Trečiasis, itin svarbus kriterijus – būtinybė nagrinėti darbo rūšis tiek kiekybine, tiek kokybine prasme. Aptarti darbo sutarčių rūšis (laikinos, terminuotos ir kt.), kurios irgi prisideda prie darbo rinkos situacijos blogėjimo. Įvairių rūšių diskriminacijos išgyvendinimas – ketvirtasis kriterijus, kurį pažymėjo Maria Helena Andre. Ji priminė, kad bet kokia diskriminacija, tiek asmeniui įsiliejant į darbo rinką, tiek jau dirbančiam, turėtų būti panaikinama.


Pristačiusi pagrindines nuostatas, dėl darbo rinkos, kurias bus siekiama įtvirtinti bendruoju susitarimu, Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja pasiūlė šalims narėms išdėstyti pastabas, jei tokių turi, dėl jos paminėtų kriterijų. Vengrijos atstovė pažymėjo, kad ji pasigedo kriterijų konkretumo. Maria Helena Andre į šią pastabą atsakė pabrėždama tai, kad, jei smulkiai bus apibrėžiamas kiekvienas kriterijus, susitarti su darbdaviais bus labai sunku arba išvis neįmanoma. Tokiu atveju nebus pasiektas tikslas dėl bendrojo susitarimo pasirašymo.


Vėliau pasiūlyta šalims narėms pasisakyti apie situaciją darbo rinkoje jų šalyse. Portugalijos atstovė pažymėjo, kad jaunimo padėtis darbo rinkoje Portugalijoje yra bloga, ypač tų, kurie metę mokyklą ir nėra įgiję vidurinio išsilavinimo. Pasidžiaugė, kad tokiuose susitikimuose šalys narės gali keistis patirtimi.


Ispanijos atstovė kalbėjo apie savo šalies situaciją darbo rinkoje, pabrėždama išsilavinusio jaunimo, neturinčio patirties, sunkumus susirandant darbą. Paminėjo, kad darbuotojai dažnai susiduria su įvairių rūšių diskriminacija: darbuotojų atrankose, darbo aplinkoje, mokymuose ir gerinant kvalifikaciją, suteikiant atsakingesnes pareigas bei skatinant daryti karjerą, darbo užmokesčio ir kt.


Belgijos atstovė papildė Portugalijos atstovę, teigdama, kad jų šalyje mažesnis darbo užmokestis mokamas įsidarbinusiems asmenims pirmus du mėnesius ir asmenims, priimtiems terminuotam laikotarpiui, taip juos diskriminuojant.


Italijos atstovas teigė, kad moterys ir vyresnio amžiaus darbuotojai bei tam tikro lygio ir jaunimas yra mažai kvalifikuota darbo jėga, todėl jų padėtis darbo rinkoje silpnesnė, dėl nesaugių darbo sutarčių sudarymo ir dėl mažo atlyginimo. Palyginus su kitų grupių žmonėmis, jie turi mažiau galimybių savo padėtį darbo rinkoje pagerinti. Pridūrė, kad nors darbo užmokesčio ir sutarčių požiūriu vyresnio amžiaus darbuotojų padėtis yra geresnė nei jaunesnių darbuotojų, kai šių atlyginimai maži arba jie įdarbinti laikinai, pirmieji susiduria su didžiausiais sunkumais išliekant ir progresuojant darbo rinkoje. Italijos atstovas pabrėžė, kad jų šalis džiaugiasi tuo, kad darbdaviai noriai bendrauja su profesinėmis sąjungomis sprendžiant įvairias su darbuotojais susijusias diskriminacijos problemas.


Prancūzijos atstovas, pritardamas kitų šalių atstovams, pažymėjo, kad ir Prancūzijoje, jauni žmonės, moterys, asmenys neturintys patirties sunkiai integruojasi į darbo rinką. Pabrėžė, kad dažnai patys žmonės kalti dėl tokios jų situacijos, nes patys nesistengia susirasti darbą, lengvabūdiškai meta mokyklą taip neįgydami net vidurinio išsilavinimo. Prancūzijos profesinės sąjungos kiek galėdamos prisideda prie situacijos darbo rinkoje gerinimo.


Vengrijos atstovė susirūpino, kad didžiausias nedarbas rytinėje šalies dalyje. Minėtoje šalies dalyje, kai kurie žmonės, baigiantys nugyventi gyvenimą, išvis nėra dirbę.


Švedijos atstovė tvirtino, kad jos šalyje jaunimas, moterys, neįgalieji ir asmenys, kuriems iki išėjimo į pensiją yra likę keli metai, sunkiai integruojasi į darbo rinką.


Antrojoje dienos pusėje įvyko Europos profesinių sąjungų konfederacijos, darbdavių atstovų ir Europos komisijos plenarinis posėdis. Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja, Maria Helena Andre, trumpai pristatė pagrindines nuostatas (jos buvo aptartos ryte, paruošiamajame posėdyje), kurias norėtų įtvirtinti bendrajame susitarime dėl darbo rinkos gerinimo ir apsaugos.


Darbdavių atstovas savo kalbą pradėjo apgailestaudamas, kad tokio pobūdžio susitarimas turi būti priimtas kaip tik tokiu metu, kai visoje Europoje yra prasidėjusi ekonominė krizė. Tačiau pažymėjo, kad dės visas pastangas, kad  bendrasis susitarimas dėl darbo rinkos apsaugos būtų pasirašytas.


 


Parengė


Gema Zapasnykienė