Pasak Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkės Gražinos Gruzdienės, derybose dėl kolektyvinių sutarčių profsąjunga dažnai susiduria su situacija, kai vienos ar kitos įmonės visų darbuotojų darbo sutartyse, nepriklausomai nuo darbų sudėtingumo ir kvalifikacijos, nurodytas Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis.
Profsąjungos nuomone, tokia darbo sutarčių nuostata prieštarauja Darbo kodeksui, kuris nustato, jog darbuotojo atlyginimas priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje.
G.Gruzdienės teigimu, būtina darbuotojų algų diferenciacija, atsižvelgiant į jų pareigybes, profesijas, kvalifikacijos reikalavimus atskiroms pareigybėms, atsakomybės laipsnį ir kitus kriterijus. Tokią išvadą patvirtina ir Darbo kodekso analizė.
Darbo kodekso normos nustato, jog darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse, o konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse.
Pasak profsąjungos pirmininkės G.Gruzdienės, įmonėse turi būti atliekamas darbų ir pareigybių vertinimas, kurio metodikai pritarė Trišalė taryba. Dėl Darbų ir pareigybių vertinimo metodikos taikymo praeitų metų birželio 13 dieną susitarė ir didžiausios Lietuvos darbdavių organizacijos bei profesinių sąjungų centrai.
Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga ragina socialinę apsaugos ir darbo ministrę V.Blinkevičiūtę bei Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiajį valstybinį darbo inspektorių M.Pluktą imtis priemonių siekiant išvengti Darbo kodekso pažeidimų.
