Referendumo prieš euro įvedimą surengti nepavyko. Bet pavasarį vėl žadama atnaujinti “žygį už litą”. O jeigu 2007 metų pradžioje numatytas euro įvedimas vis dėlto būtų atidėtas?
Tragedijos nebūtų, ekonomika veiktų kaip dabar. Bet, ekspertų teigimu, kuo ilgiau Lietuva neįves euro, tuo ilgiau negalės pasinaudoti visais Europos Sąjungos bendrosios valiutos privalumais. O šio referendumo iniciatyva jau žlugo – gruodžio 12-ąją paaiškėjo, kad nepavyko surinkti reikiamų piliečių parašų, kad tas klausimas būtų pateiktas Seimui. Tai rodo, kad pakankamai daug mūsų žmonių supranta euro įvedimo svarbą.
Dalis Lietuvos žmonių baiminasi, kad perėjimas prie euro skatins kilti prekių ir paslaugų kainas
Verta prisiminti, kad mūsų šalyje kainos yra žemesnės negu kitose Europos Sąjungos valstybėse, todėl jis pamažu jau kyla ir kils (taip pat ir dėl didėsiančių gyventojų pajamų bei jų perkamosios galios). Tačiau kainų vienodėjimo proceso nereikia sieti su euro įvedimu. Vienos valiutos pakeitimas kita iš esmės nesukuria prielaidų kainų šuoliui. Kainos eurais bus perskaičiuojamos laikantis griežtų apvalinimo taisyklių. Euras padidins konkurenciją Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje, o tai naudinga vartotojams – kai kurių produktų kainos Lietuvos vidaus rinkoje gali net sumažėti. Bus skaidresnės kainos – paprasčiau palyginti skirtingose valstybėse eurais nurodytas kainas.
Kaip dėl infliacijos?
Euro zonos patirtis rodo, kad grynųjų eurų įvedimo įtaka infliacijai kitose šalyse buvo nedidelė ir momentinė – ji pasireiškė tik pirmaisiais mėnesiais ir 2002 m. infliaciją padidino 0,1-0,3 procentinio punkto (Eurostat duomenys). Įdomu tai, kad Europos Sąjungos gyventojų įsivaizduojama infliacija buvo didesnė nei faktinė. Kai kurios prekės įvedus eurą atpigo, tačiau apie tai retai kalbama ir rašoma spaudoje, o prisimenamos tik pabrangusios prekės.
Kol įprasime prie kai kainų, nurodytų eurais, matyt, turėsime į parduotuves pasiimti dar ir kalkulatorius…
Efektyvi priemonė padėti vartotojams geriau suvokti kainas įvedus eurą ir juos apsaugoti nuo nesąžiningo kainų kilimo euro įvedimo metu yra dar prieš pereinant prie Europos Sąjungos bendrosios valiutos pradėti kainas nurodyti ir litais, ir eurais. Numatoma, jog teisės aktai įpareigos asmenis, parduodančius prekes (teikiančius paslaugas), nurodyti prekių (paslaugų) kainas eurais ir litais ne vėliau kaip 90 kalendorinių dienų iki euro įvedimo dienos ir 90 kalendorinių dienų po euro įvedimo dienos
Ar piktnaudžiaujant pereinamojo laikotarpio “sumaištimi” nebus tyčia keliamos kainos?
Kad būtų apsaugotos vartotojų teisės, Konkurencijos taryba ir kitos valstybės institucijos atidžiai stebės, kaip euro įvedimo laikotarpiu bus perskaičiuojamos kainos ir kaip jos keisis. Vartotojų teisių apsaugos tikslais bus renkama informacija apie kainas, jų perskaičiavimą, nedelsiant viešai informuojama apie pažeidimus, nagrinėjami žmonių pranešimai ir teikiama informacija euro įvedimo klausimais. Šiuo laikotarpiu bus labai svarbus visų suinteresuotų valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų (taip pat ir profsąjungų), žiniasklaidos aktyvumas.
O valstybė?
Jau minėjau, kokie uždaviniai keliami valstybės institucijoms euro įvedimo metu. Bet rinkos ekonomikoje valstybės galimybės reguliuoti kainas administracinėmis priemonėmis yra ribotos. Paslaugų ir prekių kainų kilimą turėtų stabdyti konkurencija rinkoje.
Kur bus spausdinami Lietuvoje planuojami platinti eurų banknotai? Girdime, kad jie bus iš dalies “sulietuvinti”
Įvedus eurą Lietuva reikalingų eurų banknotų įsigys iš Europos centrinio banko. Eurų spausdinimą organizuoti mūsų šalyje ekonomiškai nenaudinga. Pradėti derinti eurų banknotų pristatymo į Lietuvos banką klausimai įvertinant visus saugumo reikalavimus. Lietuvos bankas jau yra parengęs eurų saugojimui tinkančias saugyklas. Nuo 2002 m. sausio 1 d. apyvartoje yra septynių nominalų eurų banknotai, jie cirkuliuos ir mūsų šalyje, kai pereisime prie Europos Sąjungos bendrosios valiutos.
Dabartiniuose eurų banknotuose, kurie yra bendri visai euro zonai, lietuviškų ženklų nėra. Bet kiekviena eurą įvedusi valstybė turi teisę leisti į apyvartą eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), o kita – skirtinga (nacionalinė pusė). Lietuvos išleistos eurų monetos bus su mūsų valstybės herbo Vyčio simboliu. Lietuvos banko su Europos Komisija Kaune atidarytoje ir iki kitų metų sausio vidurio veiksiančioje parodoje „Eurų monetų kilmė“ pirmą kartą viešai parodyti lietuviškų eurų monetų technologiniai pavyzdžiai. Juos nukaldino „Lietuvos monetų kalykla”. Ji intensyviai rengiasi kaldinti apyvartines šešių nominalų euro centų ir dviejų nominalų eurų monetas su Vyčiu, kurios kaip teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė galios visoje euro zonoje.
Koks mūsų mylimo, kažkada taip laukto LITO likimas?
Laikantis tarptautinės praktikos, įvedus eurą iš apyvartos išimtos litų monetos ir centai bus sulydyti, metalo laužas parduotas, o litų banknotai – sunaikinti.
