Lietuvos
Respublikos Konstitucija įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d.
Skelbta: Lietuvos
Aidas, 1992, Nr. 220 (1992-11-10);
Valstybės Žinios, 1992, Nr. 33-1014
(1992-11-30)
Konstitucijos
sudedamoji dalis
Turinys
(Lietuvos
Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d.
referendume)
LIETUVIŲ
TAUTA
prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
jos teisinius pamatus
grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
išsaugojusi
savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
įkūnydama prigimtinę
žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje -
nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę
santarvę,
siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir
teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir
skelbia šią KONSTITUCIJĄ
1
straipsnis
Lietuvos
valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
2
straipsnis
Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso
Tautai.
3 straipsnis
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos
suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.
Tauta ir
kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į
Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę
santvarką.
4 straipsnis
Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo
tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
5
straipsnis
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos
Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.
Valdžios galias riboja
Konstitucija.
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
6
straipsnis
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas
aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
7
straipsnis
Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas
Konstitucijai.
Galioja tik paskelbti įstatymai.
Įstatymo nežinojimas
neatleidžia nuo atsakomybės.
8 straipsnis
Valstybinės valdžios
ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra
neteisėti ir negalioja.
9 straipsnis
Svarbiausi Valstybės bei
Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.
Įstatymo nustatytais
atvejais referendumą skelbia Seimas.
Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu
jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų
teisę.
Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas.
10
straipsnis
Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į
jokius valstybinius darinius.
Valstybės sienos gali būti keičiamos tik
Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Seimo
narių.
11 straipsnis
Lietuvos valstybės teritorijos
administracinius vienetus ir jų ribas nustato įstatymas.
12
straipsnis
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais
įstatymo nustatytais pagrindais.
Išskyrus įstatymo numatytus atskirus
atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės
pilietis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato
įstatymas.
13 straipsnis
Lietuvos valstybė globoja savo
piliečius užsienyje.
Draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį kitai
valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenustato
kitaip.
14 straipsnis
Valstybinė kalba - lietuvių
kalba.
15 straipsnis
Valstybės vėliavos spalvos - geltona,
žalia, raudona.
Valstybės herbas - baltas Vytis raudoname lauke.
Valstybės
herbą, vėliavą ir jų naudojimą nustato įstatymai.
16
straipsnis
Valstybės himnas - Vinco Kudirkos "Tautiška
giesmė".
17 straipsnis
Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus
miestas - ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė.
18
straipsnis
Žmogaus
teisės ir laisvės yra prigimtinės.
19 straipsnis
Žmogaus teisę
į gyvybę saugo įstatymas.
20 straipsnis
Žmogaus laisvė
neliečiama.
Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas.
Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias
procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Nusikaltimo vietoje sulaikytas
asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam
dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo
asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.
21
straipsnis
Žmogaus asmuo neliečiamas.
Žmogaus orumą gina
įstatymas.
Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su
juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Su žmogumi, be jo žinios ir
laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos
bandymai.
22 straipsnis
Žmogaus privatus gyvenimas
neliečiamas.
Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai
ir kitoks susižinojimas neliečiami.
Informacija apie privatų asmens gyvenimą
gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal
įstatymą.
Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar
neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir
orumą.
23 straipsnis
Nuosavybė neliečiama.
Nuosavybės teises
saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka
visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
24
straipsnis
Žmogaus būstas neliečiamas.
Be gyventojo sutikimo įeiti į
būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta
tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį,
gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.
25 straipsnis
Žmogus
turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi
būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė
reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip,
kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui,
privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Laisvė
reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais
veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos
bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Pilietis turi teisę
įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie
jį.
26 straipsnis
Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra
nevaržoma.
Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją
arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti,
atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.
Niekas
negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors
religiją arba tikėjimą.
Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba
tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina
garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip
pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.
Tėvai ir globėjai nevaržomi
rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo
įsitikinimus.
27 straipsnis
Žmogaus įsitikinimais,
praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar
įstatymų nevykdymas.
28 straipsnis
Įgyvendindamas savo teises
ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
29
straipsnis
Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar
pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam
privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,
tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
30 straipsnis
Asmuo,
kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į
teismą.
Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato
įstatymas.
31 straipsnis
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo
kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu.
Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad
jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas
teismas.
Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar
artimus giminaičius.
Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis
įstatymu.
Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą
kartą.
Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų
sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat
ir teisė turėti advokatą.
32 straipsnis
Pilietis gali laisvai
kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš
Lietuvos.
Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu
tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant
teisingumą.
Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą.
Kiekvienas
lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.
33 straipsnis
Piliečiai
turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai
išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos
Respublikos valstybinę tarnybą.
Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti
valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama
persekioti už kritiką.
Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios
įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas.
34 straipsnis
Piliečiai,
kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę.
Teisę būti
išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų
įstatymai.
Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti
neveiksniais.
35 straipsnis
Piliečiams laiduojama teisė laisvai
vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir
veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.
Niekas negali būti
verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar
asociacijai.
Politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų
steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas.
36
straipsnis
Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į
taikius susirinkimus.
Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu
ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją
tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir
laisves.
37 straipsnis
Piliečiai, priklausantys tautinėms
bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir
papročius.
III
SKIRSNIS
VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ
38
straipsnis
Šeima
yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
Valstybė saugo ir globoja šeimą,
motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters
sutarimu.
Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta
ir bažnytinę santuokos registraciją.
Sutuoktinių teisės šeimoje
lygios.
Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir
ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
Vaikų pareiga -
gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.
39
straipsnis
Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus
namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą.
Dirbančioms motinoms
įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas
ir kitas lengvatas.
Nepilnamečius vaikus gina įstatymas.
40
straipsnis
Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra
pasaulietinės. Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos.
Įstatymo nustatyta
tvarka gali būti steigiamos nevalstybinės mokymo bei auklėjimo
įstaigos.
Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija.
Valstybė prižiūri
mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą.
41 straipsnis
Asmenims iki
16 metų mokslas privalomas.
Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo
lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas.
Aukštasis
mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai
besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas
nemokamas mokslas.
42 straipsnis
Kultūra, mokslas ir
tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi.
Valstybė remia kultūrą ir mokslą,
rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių
apsauga.
Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su
mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina
įstatymas.
43 straipsnis
Valstybė pripažįsta tradicines
Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines
organizacijas - jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos
neprieštarauja įstatymui ir dorai.
Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos
religinės organizacijos turi juridinio asmens teises.
Bažnyčios bei religinės
organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos
namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti.
Bažnyčios bei
religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir
statutus.
Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma
susitarimu arba įstatymu.
Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo
skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami
tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.
Lietuvoje nėra valstybinės
religijos.
44 straipsnis
Masinės informacijos cenzūra
draudžiama.
Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės
organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės
informacijos priemonių.
45 straipsnis
Piliečių tautinės
bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą
tvarko savarankiškai.
Tautinėms bendrijoms valstybė teikia
paramą.
IV
SKIRSNIS
TAUTOS ŪKIS IR DARBAS
46
straipsnis
Lietuvos
ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir
iniciatyva.
Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir
iniciatyvą.
Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai
tautos gerovei.
Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo
sąžiningos konkurencijos laisvę.
Valstybė gina vartotojo
interesus.
47 straipsnis
Lietuvos Respublikai išimtine
nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus
vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros
objektai.
Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš
jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos
jūroje.
Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos
Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą.
Žemės
sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti
užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms
įkurti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1390, 1996-06-20, Žin., 1996, Nr.
64-1501 (1996-07-05)
Nr. IX-1305, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 14-540
(2003-02-07)
48 straipsnis
Kiekvienas žmogus gali laisvai
pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas
darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo
atveju.
Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reguliuoja
įstatymas.
Priverčiamasis darbas draudžiamas.
Priverčiamuoju darbu
nelaikoma tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, taip
pat piliečių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais
atvejais.
Priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo
nuteistųjų darbas.
49 straipsnis
Kiekvienas dirbantis žmogus
turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas
atostogas.
Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas.
50
straipsnis
Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai.
Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei
interesus.
Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.
51
straipsnis
Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius
interesus, turi teisę streikuoti.
Šios teisės apribojimus, įgyvendinimo
sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.
52 straipsnis
Valstybė
laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą
nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais
atvejais.
53 straipsnis
Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir
laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato
piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo
tvarką.
Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą.
Valstybė
ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų
poveikių.
54 straipsnis
Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės
aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų
vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir
gausinami gamtos ištekliai.
Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes,
vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei
skurdinti augaliją ir gyvūniją.
55
straipsnis
Seimą
sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams
remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu
balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5
Seimo narių.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.
56
straipsnis
Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis,
kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną
yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Seimo nariais
negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą
nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
57
straipsnis
Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų
pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį.
Eiliniai Seimo rinkimai,
einantys po pirmalaikių Seimo rinkimų, rengiami šio straipsnio pirmojoje dalyje
nurodytu laiku.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. IX-2344, 2004-07-13, Žin.,
2004, Nr. 111-4124 (2004-07-17)
58 straipsnis
Pirmalaikiai
Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5
visų Seimo narių balsų dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir
Respublikos Prezidentas:
1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė
sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos
pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės
programai;
2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį
nepasitikėjimą Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių
Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau
kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6
mėnesiai.
Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo
rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti
surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų
priėmimo.
59 straipsnis
Seimo narių įgaliojimų laikas
pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į
pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių
įgaliojimų laikas.
Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja
tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.
Seimo
narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka
Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.
Pareigas eidami Seimo
nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo
sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
60
straipsnis
Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime,
nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir
organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose
įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo
pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą.
Seimo narys gali būti skiriamas tik
Ministru Pirmininku ar ministru.
Seimo nario darbas, taip pat išlaidos,
susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo
narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę
veiklą.
Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato
įstatymas.
61 straipsnis
Seimo narys turi teisę pateikti
paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias
sudaro arba išrenka Seimas, vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo
sesijoje Seimo nustatyta tvarka.
Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių
grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar
ministrui.
Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į
interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir pusės visų
Seimo narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar
ministru.
Balsavimo tvarką nustato įstatymas.
62
straipsnis
Seimo nario asmuo neliečiamas.
Seimo narys be Seimo
sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti
kitaip suvaržoma jo laisvė.
Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali
būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti
traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.
63 straipsnis
Seimo
nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba
susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas;
2)
jis miršta;
3) atsistatydina;
4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;
5)
Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;
6) rinkimai pripažįstami
negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;
7) pereina
dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;
8)
netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.
64 straipsnis
Seimas
kasmet renkasi į dvi eilines - pavasario ir rudens - sesijas. Pavasario sesija
prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda
rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją
pratęsti.
Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio
visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais - Respublikos
Prezidentas.
65 straipsnis
Naujai išrinktą Seimą susirinkti į
pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo
išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas
nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15
dienų terminui.
66 straipsnis
Seimo posėdžiams vadovauja Seimo
Pirmininkas arba jo pavaduotojas.
Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda
vyriausias pagal amžių Seimo narys.
67 straipsnis
Seimas:
1)
svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
2) leidžia įstatymus;
3) priima
nutarimus dėl referendumų;
4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento
rinkimus;
5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir
atleidžia jų vadovus;
6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento
teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;
7) svarsto Ministro Pirmininko
pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;
8) Vyriausybės
siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;
9) prižiūri
Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar
ministru;
10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo
teisėjus bei šių teismų pirmininkus;
11) skiria ir atleidžia valstybės
kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;
12) skiria savivaldybių
tarybų rinkimus;
13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos
sudėtį;
14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis
vykdomas;
15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus
mokėjimus;
16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines
sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;
17) nustato Respublikos
administracinį suskirstymą;
18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius
apdovanojimus;
19) leidžia amnestijos aktus;
20) įveda tiesioginį valdymą,
karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti
ginkluotąsias pajėgas.
68 straipsnis
Įstatymų leidybos
iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir
Vyriausybei.
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos
Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali
teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.
69
straipsnis
Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos
procedūros.
Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo
narių, dalyvaujančių posėdyje.
Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai
priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami
ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų
sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas.
Lietuvos Respublikos
įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu.
70
straipsnis
Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir
oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais
nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.
Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo
statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Šie aktai įsigalioja kitą dieną po jų
paskelbimo, jeigu pačiais aktais nenustatoma kita įsigaliojimo
tvarka.
71 straipsnis
Respublikos Prezidentas Seimo priimtą
įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai
paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti.
Jeigu
nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrąžina ir
nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai
paskelbia Seimo Pirmininkas.
Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne
vėliau kaip per 5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos
Prezidentas.
Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas
nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir
oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
72
straipsnis
Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo
svarstyti ir priimti.
Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas
priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir
papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucinį
įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
Tokius įstatymus Respublikos
Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant
oficialiai paskelbti.
73 straipsnis
Piliečių skundus dėl
valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar
biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teisę siūlyti teismui kaltus
pareigūnus atleisti iš užimamų pareigų.
Seimo kontrolierių įgaliojimus
nustato įstatymas.
Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas.
Jų sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas.
74
straipsnis
Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir
teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo
pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba
sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas
3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti
Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo
statutas.
75 straipsnis
Seimo skirti ar rinkti pareigūnai,
išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis, atleidžiami iš pareigų,
kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais
nepasitikėjimą.
76 straipsnis
Seimo struktūrą ir darbo tvarką
nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi įstatymo
galią.
VI
SKIRSNIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
77
straipsnis
Respublikos
Prezidentas yra valstybės vadovas.
Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro
visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.
78
straipsnis
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis
pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu
jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis
gali būti renkamas Seimo nariu.
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos
Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir
tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Tas pats asmuo Respublikos
Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
79
straipsnis
Kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistruojamas Lietuvos
Respublikos pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies sąlygas ir
surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų.
Kandidatų į Respublikos
Prezidento vietą skaičius neribojamas.
80
straipsnis
Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį
sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos
pabaigos.
81 straipsnis
Išrinktu laikomas tas kandidatas į
Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne
mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose
dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų
rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau
kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas
kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas
pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu
laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne
daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus,
rengiami pakartotiniai rinkimai.
82 straipsnis
Išrinktas
Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus
Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos
atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai
ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai
teisingas.
Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas.
Respublikos
Prezidento priesaikos aktą pasirašo jis pats ir Konstitucinio Teismo
pirmininkas, o jo nesant - vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų.
83
straipsnis
Respublikos Prezidentas negali būti Seimo nariu, negali užimti
jokių kitų pareigų ir gauti kitokio atlyginimo, išskyrus Respublikos Prezidentui
nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą.
Asmuo, išrinktas
Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir
politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos
pradžios.
84 straipsnis
Respublikos Prezidentas:
1)
sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo
užsienio politiką;
2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir
teikia jas Seimui ratifikuoti;
3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia
Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie
tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų
įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius
rangus ir specialius vardus;
4) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką,
paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;
5) Seimo pritarimu
atleidžia Ministrą Pirmininką;
6) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus
išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja
Vyriausybė;
7) priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai
toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko
pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir
gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;
8)
Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip
per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą;
9)
Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;
10) nustatyta
tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus;
11)
teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus
Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo
pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų Apeliacinio teismo
pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių
teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais
atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia
Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą;
12) teikia Seimui trijų
Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo
teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko
kandidatūrą;
13) teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko
valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą
jais;
14) Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo
tarnybos vadovą;
15) suteikia aukščiausius karinius laipsnius;
16)
ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos
vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo
padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus
tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
17) įstatymo nustatyta tvarka ir
atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti
artimiausiam Seimo posėdžiui;
18) daro Seime metinius pranešimus apie padėtį
Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką;
19)
Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją;
20) skelbia
eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje
numatytais atvejais - pirmalaikius Seimo rinkimus;
21) įstatymo nustatyta
tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę;
22) skiria valstybinius
apdovanojimus;
23) teikia malonę nuteistiesiems;
24) pasirašo ir skelbia
Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. IX-1378, 2003-03-20, Žin.,
2003, Nr. 32-1315 (2003-04-02)
85 straipsnis
Respublikos
Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus.
Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15,
17 ir 21 punktuose turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko
arba atitinkamo ministro. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam
Ministrui Pirmininkui arba ministrui.
86 straipsnis
Respublikos
Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas,
patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
Respublikos
Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs
Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas
nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia
Seimas apkaltos proceso tvarka.
87 straipsnis
Kai Konstitucijos
58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais Respublikos Prezidentas
skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo
narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti
pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus.
Respublikos Prezidentas,
pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto įregistruojamas
kandidatu.
Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas
laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip
trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu praėjo mažiau negu trys metai jo
pirmosios kadencijos laiko - Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam
pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija.
Jeigu
pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos
metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam
antrosios kadencijos laikui.
88 straipsnis
Respublikos
Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo
išrinktas;
2) įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
3)
atsistatydina iš pareigų;
4) Respublikos Prezidentas miršta;
5) Seimas jį
pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;
6) Seimas, atsižvelgdamas į
Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą,
kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam
eiti savo pareigų.
89 straipsnis
Respublikos Prezidentui mirus,
atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai
Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti
pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo
Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu
laikinai eina jo pavaduotojas. Išvardytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10
dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti
ne vėliau kaip per du mėnesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti
Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė.
Respublikos
Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai
negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.
Laikinai
pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti
pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Tuo
laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo
Pirmininku.
Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar
institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų.
90
straipsnis
Respublikos Prezidentas turi rezidenciją. Respublikos
Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato
įstatymas.
VII
SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
91
straipsnis
Lietuvos
Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
92
straipsnis
Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia
Respublikos Prezidentas.
Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko
teikimu Respublikos Prezidentas.
Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15
dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento
patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.
Vyriausybė grąžina
savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus
Respublikos Prezidentą.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas
posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos
programai.
93 straipsnis
Pradėdami eiti savo pareigas,
Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos
Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Priesaikos tekstą nustato
Vyriausybės įstatymas.
94 straipsnis
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė:
1) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos
neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
2) vykdo
įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos
Prezidento dekretus;
3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų
veiklą;
4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo
valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą;
5) rengia ir
teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus;
6) užmezga diplomatinius
santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis
organizacijomis;
7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda
Konstitucija ir kiti įstatymai.
95 straipsnis
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų
Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės posėdžiuose
taip pat gali dalyvauti valstybės kontrolierius.
Vyriausybės nutarimus
pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras.
96
straipsnis
Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už
bendrą Vyriausybės veiklą.
Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo
sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs
Ministrui Pirmininkui.
97 straipsnis
Ministras Pirmininkas
atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
Kol
nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų, Respublikos
Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui Ministro Pirmininko teikimu paveda
vienam iš ministrų jį pavaduoti, o kai tokio teikimo nėra, Respublikos
Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Ministrą
Pirmininką.
98 straipsnis
Ministras vadovauja ministerijai,
sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo
kitas įstatymų numatytas funkcijas.
Ministrą laikinai gali pavaduoti tik
Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.
99
straipsnis
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų
renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose
įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą
pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą.
100
straipsnis
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti
baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be
išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos
Prezidento sutikimo.
101 straipsnis
Seimo reikalavimu
Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą.
Kai
pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo
įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
Vyriausybė
privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:
1) kai Seimas du kartus iš
eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;
2) kai Seimas visų
Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe
ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar
miršta;
4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė.
Ministras
privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia
daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą
priima Respublikos Prezidentas.
VIII
SKIRSNIS
KONSTITUCINIS TEISMAS
102
straipsnis
Konstitucinis
Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja
Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja
Konstitucijai arba įstatymams.
Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų
vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymas.
103 straipsnis
Konstitucinį Teismą sudaro 9
teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis
Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į
Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas,
o teisėjais juos skiria Seimas.
Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo
teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Konstitucinio Teismo
teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos
piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų
teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę
stažą.
104 straipsnis
Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami
savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar
organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Prieš
pradėdami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia būti
ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo
teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai, nustatyti teismų
teisėjams.
Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės
teisę kaip ir Seimo nariai.
105 straipsnis
Konstitucinis
Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti
aktai.
Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja
Konstitucijai ir įstatymams:
1) Respublikos Prezidento aktai;
2)
Respublikos Vyriausybės aktai.
Konstitucinis Teismas teikia išvadas:
1) ar
nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių
rinkimus;
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau
eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys
neprieštarauja Konstitucijai;
4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų,
kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja
Konstitucijai.
106 straipsnis
Teisę kreiptis į Konstitucinį
Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne
mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai.
Dėl Respublikos
Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą
turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai.
Dėl
Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą
gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos
Prezidentas.
Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo
nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto
galiojimą.
Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo
rinkimų ir tarptautinių sutarčių - ir Respublikos Prezidentas.
Konstitucinis
Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu
kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.
107
straipsnis
Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo
aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo
dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas
Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis)
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo
sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra
galutiniai ir neskundžiami.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis,
Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai
sprendžia Seimas.
108 straipsnis
Konstitucinio Teismo teisėjo
įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas;
2) jis
miršta;
3) atsistatydina;
4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos
būklės;
5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso
tvarka.
109
straipsnis
Teisingumą
Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teisėjas ir teismai, vykdydami
teisingumą, yra nepriklausomi.
Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik
įstatymo.
Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.
110
straipsnis
Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja
Konstitucijai.
Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas
teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja
Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į
Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas
atitinka Konstituciją.
111 straipsnis
Lietuvos Respublikos
teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas,
apygardų ir apylinkių teismai.
Administracinių, darbo, šeimos ir kitų
kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti
teismai.
Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje
negali būti steigiami.
Teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos
Respublikos teismų įstatymas.
112 straipsnis
Teisėjais
Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Aukščiausiojo Teismo
teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos
Prezidento teikimu.
Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria
Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Apylinkių, apygardų ir specializuotų
teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos
Prezidentas.
Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš
pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų
institucija.
Asmuo, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia
būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal
įstatymą.
113 straipsnis
Teisėjas negali užimti jokių kitų
renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose
įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus
teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Teisėjas
negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų
veikloje.
114 straipsnis
Valstybinės valdžios ir valdymo
institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir
visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą
draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.
Teisėjas negali būti
patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo
laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento
sutikimo.
115 straipsnis
Lietuvos Respublikos teismų teisėjai
atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) savo
noru;
2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto
pensinio amžiaus;
3) dėl sveikatos būklės;
4) išrinkus į kitas pareigas
arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą;
5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo
vardą;
6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.
116
straipsnis
Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat
Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą
arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas,
Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
117
straipsnis
Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis
gali būti uždaras - žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui
apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę,
profesinę ar komercinę paslaptį.
Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta
valstybine kalba.
Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė
dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją.
118
straipsnis
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį
kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.
Prokuroras įstatymo
nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus
interesus.
Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir
klauso tik įstatymo.
Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė
prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.
Generalinį prokurorą skiria ir
atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Prokurorų skyrimo ir
atleidimo tvarką, jų statusą nustato įstatymas.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. IX-1379, 2003-03-20, Žin., 2003, Nr. 32-1316
(2003-04-02)
X
SKIRSNIS
VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
119
straipsnis
Savivaldos
teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams
vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas.
Savivaldybių
tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius
administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka
Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto
gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu
balsavimu.
Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato
įstatymas.
Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės
tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai
atskaitingus vykdomuosius organus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-32,
1996-12-12, Žin., 1996, Nr. 122-2863 (1996-12-18)
Nr. IX-959, 2002-06-20,
Žin., 2002, Nr. 65-2629 (2002-06-28)
120
straipsnis
Valstybė remia savivaldybes.
Savivaldybės pagal
Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir
savarankiškai.
121 straipsnis
Savivaldybės sudaro ir tvirtina
savo biudžetą.
Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir
tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių
tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
122
straipsnis
Savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo turi teisę
kreiptis į teismą.
123 straipsnis
Aukštesniuosiuose
administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja
Vyriausybė.
Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo
Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.
Vyriausybės
atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas.
Įstatymo
numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės teritorijoje Seimas gali laikinai
įvesti tiesioginį valdymą.
124 straipsnis
Savivaldybių tarybų,
jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių
ir organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.
XI
SKIRSNIS
FINANSAI IR VALSTYBĖS BIUDŽETAS
125
straipsnis
Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas,
kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.
Lietuvos
banko organizavimo ir veiklos tvarką, taip pat įgaliojimus ir Lietuvos banko
valdybos pirmininko teisinį statusą bei jo atleidimo pagrindus nustato
įstatymas.
Straipsnio pakeitimas:
Nr.
X-572, 2006-04-25, Žin., 2006, Nr. 48-1701 (2006-04-29)
126
straipsnis
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro
pirmininkas, jo pavaduotojai ir nariai.
Lietuvos banko valdybos pirmininką
skiria penkeriems metams Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
127
straipsnis
Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių
biudžetai.
Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų
mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų.
Mokesčius,
kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai.
128 straipsnis
Sprendimus dėl valstybinės paskolos
ir valstybės kitų esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės
siūlymu.
Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato
įstatymas.
129 straipsnis
Biudžetiniai metai prasideda sausio 1
dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.
130 straipsnis
Valstybės
biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75
dienas iki biudžetinių metų pabaigos.
131 straipsnis
Valstybės
biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu iki naujųjų biudžetinių
metų pradžios.
Svarstydamas biudžeto projektą, Seimas gali didinti išlaidas
tik nurodydamas šių išlaidų finansavimo šaltinius. Negalima mažinti įstatymų
numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti.
132
straipsnis
Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos
biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų
valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.
Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti
biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas
ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą
biudžetą.
XII
SKIRSNIS
VALSTYBĖS KONTROLĖ
133
straipsnis
Valstybės
kontrolės sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas.
Valstybės kontrolei
vadovauja valstybės kontrolierius, kurį penkeriems metams Respublikos Prezidento
teikimu skiria Seimas.
Valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas,
prisiekia. Priesaiką nustato įstatymas.
134
straipsnis
Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir
naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas.
Valstybės
kontrolierius teikia Seimui išvadą apie metinę biudžeto įvykdymo
apyskaitą.
XIII
SKIRSNIS
UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS
135
straipsnis
Lietuvos
Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais
tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir
nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda
prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.
Lietuvos
Respublikoje karo propaganda draudžiama.
136
straipsnis
Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautinėse organizacijose,
jeigu tai neprieštarauja Valstybės interesams ir jos
nepriklausomybei.
137 straipsnis
Lietuvos Respublikos
teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių
bazių.
138 straipsnis
Seimas ratifikuoja ar denonsuoja šias
Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis:
1) dėl Lietuvos Respublikos
valstybės sienų pakeitimo;
2) dėl politinio bendradarbiavimo su užsienio
valstybėmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybės gynyba susijusias
gynybinio pobūdžio sutartis;
3) dėl atsisakymo naudoti jėgą ar grasinti jėga,
taip pat taikos sutartis;
4) dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų
buvimo ir jų statuso užsienio valstybių teritorijose;
5) dėl Lietuvos
Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautinėse organizacijose bei
regioninėse tarptautinėse organizacijose;
6) daugiašales arba ilgalaikes
ekonomines sutartis.
Įstatymuose, taip pat tarptautinėse sutartyse gali būti
numatyti ir kiti atvejai, kai Seimas ratifikuoja Lietuvos Respublikos
tarptautines sutartis.
Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos
Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos
dalis.
139 straipsnis
Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio
ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir
pareiga.
Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo
atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Krašto apsaugos
organizavimą nustato įstatymai.
140 straipsnis
Svarbiausius
valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba, į
kurią įeina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas,
krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai
vadovauja Respublikos Prezidentas. Jos sudarymo, veiklos tvarką ir įgaliojimus
nustato įstatymas.
Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas yra
Respublikos Prezidentas.
Už valstybės ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir
vadovavimą joms Seimui yra atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras,
kariuomenės vadas. Krašto apsaugos ministru negali būti neišėjęs į atsargą
karys.
141 straipsnis
Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba
alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos,
policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų
sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais ir
savivaldybių tarybų nariais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų
civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių
organizacijų veikloje.
142 straipsnis
Seimas įveda karo padėtį,
skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias
pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės
tarptautinius įsipareigojimus.
Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė
valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas
nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo
padėtį visoje Valstybėje ar jos dalyje, skelbia mobilizaciją ir teikia šiuos
sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų -
nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Seimas patvirtina arba panaikina
Respublikos Prezidento sprendimą.
143 straipsnis
Jeigu karo
veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos
Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar
savivaldybių tarybų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne
vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus.
144
straipsnis
Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar
visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje
įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė - iki šešių mėnesių.
Tarp Seimo sesijų
neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos
Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo.
Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento
sprendimą.
Nepaprastąją padėtį reguliuoja įstatymas.
145
straipsnis
Įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti
apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36
straipsniuose.
146 straipsnis
Valstybė globoja ir aprūpina
karius, kurie eidami karo tarnybą nustoja sveikatos, taip pat karo tarnybą
einant žuvusių ar mirusių karių šeimas.
Valstybė aprūpina ir piliečius, kurie
gindami Valstybę nustojo sveikatos, taip pat šeimas tų piliečių, kurie gindami
Valstybę žuvo ar mirė.
XIV
SKIRSNIS
KONSTITUCIJOS KEITIMAS
147
straipsnis
Sumanymą
keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui
ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių
rinkėjų.
Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali
būti taisoma.
148 straipsnis
Konstitucijos 1 straipsnio
nuostata "Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" gali būti
pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos
piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo
skirsnio "Lietuvos valstybė" bei keturioliktojo skirsnio "Konstitucijos
keitimas" nuostatos.
Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių
turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų
turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl
Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už
tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
Nepriimta Konstitucijos
pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po
metų.
149 straipsnis
Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo
pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai
paskelbia.
Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas
nepasirašo ir nepaskelbia, šis įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir
oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo
įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo
priėmimo.
150
straipsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi
yra:
1991 m. vasario 11 d.
Konstitucinis įstatymas Dėl Lietuvos valstybės;
1992 m. birželio 8 d.
Konstitucinis aktas Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų
sąjungas;
1992 m. spalio 25 d. Įstatymas Dėl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos;
2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas
Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. IX-2343, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 111-4123
(2004-07-17)
151 straipsnis
Ši
Lietuvos Respublikos Konstitucija įsigalioja kitą dieną po referendumo rezultatų
oficialaus paskelbimo ir su sąlyga, jeigu referendume jai pritars daugiau kaip
pusė visų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
152
straipsnis
Šios Konstitucijos ir jos atskirų nuostatų įsigaliojimo tvarką
reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos", kuris priimamas referendumu kartu su šia
Lietuvos Respublikos Konstitucija.
153 straipsnis
Kai ši
Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos
Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali
pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56
straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69
straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje,
96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.
154
straipsnis
Referendumu priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją ir
Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos
įsigaliojimo tvarkos" pasirašo ir ne vėliau kaip per 15 dienų skelbia Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS
VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius,
1992 m. lapkričio 6 d.
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SUDEDAMOJI
DALIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS
ĮSTATYMAS
DĖL LIETUVOS
VALSTYBĖS
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba,
atsižvelgdama
į tai, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, turinčių
aktyviąją rinkimų teisę, 1991 m. vasario 9 d. per visuotinę apklausą
(plebiscitą) slaptu balsavimu pasisakė už tai, kad Lietuvos valstybė būtų
nepriklausoma demokratinė respublika,
pažymėdama,
kad šiuo suvereninių galių ir valios pareiškimu Lietuvos tauta vėl patvirtino
savo nekintamą nuostatą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės,
suprasdama
plebiscito rezultatus kaip visuotinį pasiryžimą stiprinti ir ginti Lietuvos
nepriklausomybę bei kurti demokratinę respubliką ir
vykdydama
Lietuvos tautos valią,
priima
ir iškilmingai skelbia šį įstatymą.
1
straipsnis.
Teiginys
Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika yra Lietuvos
Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas.
2
straipsnis.
Šio
įstatymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucinė norma ir pamatinis
valstybės principas gali būti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotinės apklausos
(plebiscito) būdu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai
Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę.
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PIRMININKAS
V. LANDSBERGIS
Vilnius,
1991 m. vasario 11 d.
Nr.
I-1051
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS NESIJUNGIMO Į POSTSOVIETINES RYTŲ
SĄJUNGAS
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba,
remdamasi
1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. aktais dėl Lietuvos nepriklausomos
valstybės atkūrimo ir 1991 m. vasario 9 d. visos tautos pareikšta valia
ir
matydama
pastangas bet kokiu pavidalu išsaugoti buvusią SSR Sąjungą su visais jos
užkariavimais ir ketinimus įtraukti Lietuvą į postsovietinio Rytų bloko
gynybines, ekonomines, finansines ir kitokias erdves,
n
u t a r i a:
1.
Puoselėti abipusiškai naudingus ryšius su kiekviena valstybe, anksčiau buvusia
SSRS sudėtyje, tačiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias buvusios
SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias
valstybių sąjungas bei sandraugas.
2. Veikla, kuria siekiama įtraukti
Lietuvos valstybę į šio Konstitucinio akto pirmajame straipsnyje nurodytas
valstybių sąjungas ar sandraugas, yra laikoma priešiška Lietuvos
nepriklausomybei ir atsakomybė už ją nustatoma pagal įstatymus.
3. Lietuvos
Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių
Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės
dalinių.
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PIRMININKAS
VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius,
1992 m. birželio 8 d.
Nr.
I-2622
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS
ĮSIGALIOJIMO TVARKOS
1
straipsnis
Įsigaliojus
Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenka galios Lietuvos Respublikos
Laikinasis Pagrindinis Įstatymas.
2
straipsnis
Įstatymai,
kiti teisiniai aktai ar jų dalys, galioję Lietuvos Respublikos teritorijoje iki
Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie
neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus
pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos
nuostatomis.
3
straipsnis
Lietuvos
Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos Respublikos
aukščiausiųjų valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, deputatų,
savivaldybių tarybų statusus, galioja tol, kol išrinktas Seimas nenuspręs ko
kita.
4
straipsnis
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir jos deputatų įgaliojimai baigiasi nuo
tada, kai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas susirenka į pirmąjį
posėdį.
Lietuvos Respublikos Seimo nariai į posėdį renkasi trečiąją darbo
dieną po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija po abiejų
rinkimų ratų oficialiai paskelbs apie tai, kad išrinkta ne mažiau kaip 3/5 visų
Seimo narių.
5
straipsnis
Nustatomas
toks Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos tekstas:
Aš, (vardas,
pavardė),
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti
ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių
vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,
sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda
man Dievas!
Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
6
straipsnis
Laikotarpiu,
kol dar nėra Respublikos Prezidento, ši teisinė situacija tolygi tai, kuri yra
numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje.
Prireikus Seimas
gali pratęsti 89 straipsnyje numatytus terminus daugiau kaip pusės visų Seimo
narių balsų dauguma, bet ne ilgiau kaip keturiems mėnesiams.
7
straipsnis
Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai, o iš jų Konstitucinio Teismo
pirmininkas, turi būti paskirti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po Respublikos
Prezidento išrinkimo.
Pirmą kartą skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus,
trys iš jų skiriami trejiems metams, trys šešeriems ir trys
devyneriems.
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas, siūlydami skirti Konstitucinio Teismo teisėjus, nurodo,
kuriuos iš jų skirti trejiems, šešeriems ir devyneriems metams.
Konstitucinio
Teismo teisėjai, kurie bus skiriami trejiems ir šešeriems metams, po ne mažesnės
kaip trejų metų pertraukos gali užimti šias pareigas dar vieną
kadenciją.
8
straipsnis
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio trečiosios dalies nuostatos pradedamos
taikyti nuo tada, kai bus suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
įstatymai su šia Konstitucija.
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PIRMININKAS
VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius,
1992 m. lapkričio 6 d.
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS EUROPOS
SĄJUNGOJE
Lietuvos
Respublikos Seimas,
vykdydamas
Lietuvos Respublikos piliečių valią, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis
įvykusiame referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje,
reikšdamas
įsitikinimą, kad Europos Sąjunga gerbia žmogaus teises ir pagrindines laisves, o
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje prisidės prie žmogaus teisių ir laisvių
efektyvesnio užtikrinimo,
pažymėdamas,
kad Europos Sąjunga gerbia savo valstybių narių nacionalinį tapatumą ir
konstitucines tradicijas,
siekdamas
užtikrinti visateisį Lietuvos Respublikos dalyvavimą Europos integracijoje bei
Lietuvos Respublikos saugumą ir jos piliečių gerovę,
2003
m. rugsėjo 16 d. ratifikavęs Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos
Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės,
Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios
Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos
Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios
Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir
Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos
Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos,
Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutartį dėl
Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos
Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos,
Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į
Europos Sąjungą, pasirašytą 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose,
priima
ir skelbia šį Konstitucinį aktą:
1.
Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybe nare, dalijasi ar patiki
Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra
grindžiama Europos Sąjunga, numatytose srityse ir tiek, kad kartu su kitomis
Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bendrai vykdytų narystės įsipareigojimus
šiose srityse, taip pat naudotųsi narystės teisėmis.
2.
Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės
sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga,
Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos
atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės
aktus.
3.
Vyriausybė informuoja Seimą apie pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės
aktus. Dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius
sritis, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo
kompetencija, Vyriausybė konsultuojasi su Seimu. Seimas gali rekomenduoti
Vyriausybei Lietuvos Respublikos poziciją dėl šių pasiūlymų. Seimo Europos
reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka
Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos
teisės aktus. Vyriausybė įvertina Seimo ar jo komitetų teikiamas rekomendacijas
ar nuomones ir informuoja Seimą apie jų vykdymą teisės aktų nustatyta
tvarka.
4.
Vyriausybė pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus nagrinėja teisės
aktų nustatyta tvarka. Dėl šių pasiūlymų Vyriausybė gali priimti sprendimus ar
rezoliucijas, kurių priėmimui netaikomos Konstitucijos 95 straipsnio
nuostatos.
Konstitucija
šiuo Konstituciniu aktu papildyta:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2343, 2004-07-13, Žin., 2004,
Nr. 111-4123 (2004-07-17)
Lietuvos Respublikos Konstitucijos
papildymo Konstituciniu aktu Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos
Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnio papildymo
įstatymas
Įstatymą pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas
Valdas Adamkus.
I
SKIRSNIS. LIETUVOS
VALSTYBĖ
II
SKIRSNIS. ŽMOGUS IR
VALSTYBĖ
III
SKIRSNIS. VISUOMENĖ IR
VALSTYBĖ
IV
SKIRSNIS. TAUTOS ŪKIS IR
DARBAS
V
SKIRSNIS. SEIMAS
VI
SKIRSNIS. RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS
VII
SKIRSNIS. LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖ
VIII
SKIRSNIS. KONSTITUCINIS
TEISMAS
IX
SKIRSNIS. TEISMAS
X
SKIRSNIS. VIETOS SAVIVALDA IR
VALDYMAS
XI
SKIRSNIS. FINANSAI IR VALSTYBĖS
BIUDŽETAS
XII
SKIRSNIS. VALSTYBĖS
KONTROLĖ
XIII
SKIRSNIS. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS
GYNIMAS
XIV
SKIRSNIS. KONSTITUCIJOS
KEITIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SUDEDAMOJI DALIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS ĮSTATYMAS
DĖL LIETUVOS
VALSTYBĖS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS ĮSIGALIOJIMO
TVARKOS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS EUROPOS
SĄJUNGOJE
Lietuvos
Respublikos Seimo kanceliarija