Naujienos

atgalINFORMACIJA IŠ UTENOS

Renginyje dalyvavo Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė, LR Seimo narė Milda Petrauskienė, LPSK pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius, generalinė sekretorė Janina Matuizienė, Lietuvos vidaus  reikalų sistemos  respublikinės profesinės sąjungos  pirmininkė Loreta Soščekienė, Lietuvos visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Romualdas Nemanius, Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus viršininkas Bronius Urbonas, Utenos  apskrities mokesčių  inspekcijos Utenos skyriaus vedėja Leokadija Kandižauskaitė, Valstybinės socialinės fondo valdybos Utenos skyriaus direktorius Vidmantas Misiūnas, Verslo informacijos centro direktorė Irina Šeršniova, darbuotojų šalies – profesinių sąjungų  atstovai, įmonių vadovai, Utenos apskrities ir Utenos rajono savivaldybės Trišalių tarybų nariai.

Utenos apskrities Regioninės plėtros departamento socialinių paslaugų skyriaus vedėja – Rasa Drungienė, tardama sveikinimo žodį,  pasidžiaugė, kad apskritojo stalo renginiai svarbūs tuo, jog jų metu aptariamos aktualios problemos, o diskusijų metu ieškoma pozicijų, suartinančių nuomones, tokiu būdu lengviau spręsti iškilusias problemas.

Pranešimą apie užimtumą ir nedarbą Utenos rajone bei Utenos apskrityje pateikė Gailutė Pakenė – Utenos Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja. Atkreiptas dėmesys į kasdien Utenos Darbo biržoje besiregistruojančius kelias dešimtis bedarbių, o pagrindinis užimtumas – viešieji darbai. Tačiau galimybės sumažėjusios ir remiant viešuosius darbus. 2008 m. – buvo 394 vietos, o 2009 m.–267 darbo vietos. Utenos rajone vasario 1 dieną, užregistruoti 4229 bedarbiai arba 13.9 procento, o Utenos apskrityje 15 334 bedarbiai arba 14.3 procento. Lyginant šalies nedarbo lygį su 2007-aisiais, kuris  buvo mažiausias – 3.2 procento, o 2009 m. sausio 1d. – 4.4 procento, per metus išaugo daugiau kaip tris kartus. Paklausiausios specialybės: verslo paslaugų vadybininkų, verslo specialistų, buhalterių, administratorių, apskaitininkų, o paklausiausios profesijos – pardavėjai, vairuotojai, staliai dailidės, siuvėjos, virėjos.

Darbo biržai skiriamos lėšos per 2009 metus sudarė: 68 procentus – nedarbo draudimo išmokoms, 21 procentą – aktyvioms darbo rinkos politikos  priemonėms  ir 11 procentų – Darbo biržos išlaikymui.

2010 metų užimtumo prognozės Utenos rajone, kurių metodikas paruošė Lietuvos darbo biržos ir Švedijos  nacionalinės darbo rinkos tarnybos ekspertai, nedžiugina. Apklausti 82 darbdaviai: proporcingai paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio srityse. Iš apklaustųjų tik 32 procentai planavo investicijas į gamybą, paslaugų plėtrą, o 68 procentai – investicijų neplanavo. Išvada – bedarbystė didės, o įsidarbinimo galimybės – mažės. 2010 metų pabaigoje prognozuojama, kad Utenos Darbo biržoje ieškančių darbo registruosis 6000 žmonių, o 5800 iš jų,  bus bedarbiai. Visoje šalyje situacija liks  įtempta, nes registruosis 360 000 – 370 000 bedarbių. Nedarbo didėjimas prognozuojamas ir 2011 metais, nes tik po 2–3 ekonomikos augimo metų nedarbas ima mažėti.

Algirdas Kvedaravičius – LPSK pirmininko pavaduotojas, skaitė pranešimą – „Ar gali Lietuvos  Darbo biržos reforma sustabdyti didėjantį  nedarbą“.

Nacionalinis susitarimas lėmė, kad profesinės sąjungos galėjo deleguoti savo atstovus į tris Darbo forumo grupes dirbti prie LR Vyriausybės: 1. Darbo  vietų išsaugojimo skatinimas (vadovas–ūkio ministras D.Kreivys). 2. Verslo sąlygų  gerinimas ir darbo vietų  kūrimas (vadovas – Ministro  Pirmininko kancleris D.Matulionis). 3. Parama bedarbiams ( vadovas – socialinės  apsaugos ir darbo  ministras – D.Jankauskas ). Visų šių darbo grupių sudėtyje yra profesinių sąjungų centrų tarp jų, LPSK atstovai – Algirdas Kvedaravičius, LPSK pirmininko pavaduotojas, Jolanta Cinaitienė, LPSK teisininkė ir Gražina Gruzdienė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė. Profesinių sąjungų atstovai darbo gupių darbe įvairiais būdais siūlys ir ieškos kuo geriausių  sprendimų paprastų žmonių labui.

Kai kada priekaištaujama, kad iš profesinių sąjungų tikimasi drastiškesnių sprendimų. Tačiau negalima sėsti prie derybų stalo ir tuo pat metu organizuoti, pavyzdžiui,  streiką – kalbėjo A.Kvedaravičius.

Utenos apskrities mokesčių inspekcijos Utenos skyriaus vedėja Leokadija Kandižauskaitė kalbėjo apie smulkiojo verslo problemas. Tik  sausio–vasario mėnesiais išregistruotos arba veiklą sustabdžiusios 83 individualios įmonės, kurios negali toliau funkcionuoti dėl priimtų Įstatymų bei LRV nutarimų padidinus mokesčius, kurie  įsigaliojo nuo 2010 metų  sausio 1 dienos.

Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė kritikavo LR Vyriausybės  siūlomas  reformas, kurias reformomis įvardinti neįmanoma. Ypač pensijų bei SODROS reformas, akcentuodama, kad  Valstybinis socialinis draudimas yra visose Pasaulio valstybėse. Lietuvoje keliamo  klausimo – mokėsim ateityje pensijas ar ne,  neturėtų  kilti. ES valstybėse  socialinis  solidarumas yra pagrindas. Tik keturiose ES valstybėse – Danijoje, Švedijoje, Suomijoje  ir Vokietijoje bandoma vėlinti pensijos amžių  iki 67 metų, bet tai daroma labai atsargiai – tik  dabartiniai keturiasdešimtmečiai išeis į pensiją sulaukę 67 metų. Šiose šalyse labai aukštas pragyvenimo lygis, o Lietuva šioje srityje – paskutinėje vietoje tarp ES valstybių. Europos Parlamento narė, LR Vyriausybės siekį viską liberalizuoti, įskaitant ir LR darbo kodeksą,   prilygino išstojimui iš Europos  Sąjungos. Ji  kalbėjo apie  Darbo laiko, socialinių standartų direktyvas, ES struktūrinių fondų investicijas ir svarbiausią investiciją – žmogaus  protą.

LR Vyriausybės, vadovaujamos  Andriaus  Kubiliaus  užmojus privatizuoti Darbo biržą ir atidavus jos  funkcijas  privačioms  agentūroms įvertino kritiškai. Jaunų žmonių išvežimas į užsienį dar labiau išaugtų, nes juos parduoti lengviausia. Darbo birža –  pagalba netekusiems darbo, todėl sudraskyti šios sistemos nevalia! Neįgalūs, ilgalaikiai bedarbiai, jaunimo nedarbas, darbingo amžiaus žmonių nedarbas, tai sritys, kurioms profesinės sąjungos turi skirti  ypatingą dėmesį ir dėl to pakovoti. Profesinių  sąjungų  uždavinys – išsaugoti darbo vietas, didinti  dirbančiųjų įgūdžius bei  užimtumą, kovoti  su  skurdu. Skurdas Lietuvoje didelis dėl to, kad tik 6 procentai BVP skiriama socialinėms reikmėms,  kai tuo metu ES – 12 procentų. Lietuvoje neplėtojama lopšelių–darželių sistema, tyčiojamasi iš tėvystės–motinystės, grasinant net kalėjimais! Ne tėvai privalo remontuoti lopšelius–darželius. Visoms šioms Lietuvoje vykstančioms negerovėms socialdemokratai nepritaria ir nepritars,– teigia Vilija Blinkevičiūtė.

LR Seimo narė, Milda Petrauskienė, aptardama nedarbo problemas, akcentavo, kad daug žmonių  kreipiasi dėl darbo ir  kad socialdemokratų frakcija Seime jokiu būdu  nepritars  pensinio amžiaus vėlinimui bei kitoms Lietuvoje vykstančioms negerovėms.

Diskusijų metu pasisakė LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė, Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus viršininkas Bronius  Urbonas, Verslo informacijos centro direktorė                                                                                                                                         Irina Šeršniova, visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Romualdas Nemanius, AB „Utenos trikotažas“ profesinės sąjungos pirmininkė Vilija Bierontienė, kiti susitikimo dalyviai.

Renginyje  dalyvavusi Ignalinos AE profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Ilona Nekrošienė, informavo, kad vasario 27 dieną bus surengtas mitingas skirtas atkreipti valdžios dėmesį į išaugusias šildymo kainas ir ženkliai sumažėjusį darbuotojų darbo užmokestį.

Į apskritojo stalo renginį kviestas, bet nedalyvavo Utenos vienmandatėje apygardoje išrinktas ir LR Seimo narys Edmundas Pupinis, motyvuodamas, esąs labai užimtas kaip Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Seimo nariui negalint renginyje dalyvavo jo padėjėjas Raimundas Kelevišius.

Informaciją pateikė:Laimutė Taleikienė–LPSK Utenos rajono centro pirmininkė, socialinio dialogo koordinatorė Utenoje

atgal