Naujienos

atgalTYRIMO REZULTATAI: DAUGUMOJE ŠALIES UGDYMO ĮSTAIGŲ VYRAUJA PRASTAS MIKROKLIMATAS

Tyrimo tikslai: nustatyti ir įvertinti kaip pasikeitė švietimo darbuotojų padėtis per pastaruosius 2 metus bei įvertinti esamą švietimo darbuotojų situaciją įvairių tipų ugdymo įstaigose bei numatyti perspektyvines švietimo darbuotojų darbo sąlygų gerinimo kryptis, susikaupusių problemų sprendimo būdus.

Tyrime dalyvavo atskirų šalies miestų ir rajonų švietimo įstaigų darbuotojai, tačiau aktyviausi buvo gyvenantys Vilniaus mieste ir rajone. Dauguma apklausos dalyvių dirba vidurinėse ir  pagrindinėse mokyklose bei gimnazijose. 39 proc. respondentų turi vyr. mokytojo, 28 proc. metodininko, 12 proc. mokytojo, 10 proc. vyr. auklėtojo, 8 proc. eksperto profesines kvalifikacijas.

Didesnė dalis švietimo įstaigų darbuotojų savo finansinę padėtį laiko patenkinama (65 proc.), 19 proc. žema ir 16 proc. gera. Tuo pačiu apklausos dalyviai pripažįsta, jog pastarųjų dviejų metų laikotarpiu jų šeimų finansinė padėtis gerėjo, tai nurodė 44 proc. apklaustųjų arba bent jau išliko tokia pati (35 proc.). Tai neabejotinai sietina su švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didėjimu. Vis tik 21 proc. nurodė, kad pastaruoju metu jų pragyvenimo lygis pablogėjo.

Beveik pusė -  47 proc. apklaustų pedagogų dirba pilnu užimtumu, 35 proc. – užimti dalinai ir 18 proc. turi virškrūvius. Beveik pusė – 45 proc. – apklausoje dalyvavusių pedagogų nurodė, kad jų krūvis pastarųjų dviejų metų laikotarpiu išliko stabilus. 33 proc. apklausos dalyvių pažymėjo, kad jų pedagoginio darbo krūvis didėjo, o 22 proc. – sumažėjo. Sumažėjusiu darbo krūviu dirba daugiausiai pagrindinių mokyklų pedagogai. Beveik pusė apklausos dalyvių norėtų dirbti didesniu darbo krūviu, o šiek tiek daugiau kaip trečdalis – lanksčiau.

Absoliuti dauguma apklausos dalyvių ištikimi ir savo pasirinktai profesijai, ir savo mokymo įstaigai. Tie, kurie keitė darbą, tai perėjo iš vienos mokyklos ar ikimokyklinės ugdymo įstaigos į kitą, kuri yra arčiau gyvenamosios vietos. Šalies švietimo įstaigose prastos kilimo karjeros laiptais perspektyvos. Vyrams šios galimybės yra šiek tiek didesnės nei moterims.

Apklausoje dalyvavę pedagogai jaučiasi labiau vertinami iš bendradarbių nei iš administracijos pusės. Daugumoje šalies ugdymo įstaigų vyrauja prastas mikroklimatas, kurį didžiąja dalimi įtakoja santykiai su administracijos atstovais bei kolegomis. Tai nemaža dalimi nulemia prastą respondentų pasitenkinimą atliekamu darbu. Mažėjantį pasitenkinimą atliekamu darbu galimai lemia ir santykiai su mokiniais bei jų tėvais, prastas darbo vietos aprūpinimas. Kita vertus, turint galvoje, jog respondentai nėra linkę keisti darbo, galima teigti, kad dalis jų yra neryžtingi, bijantys kardinaliai keisti užimtumo sritį, dirbantys nemėgstamą darbą.

Šalies švietimo įstaigose vyrauja prastas darbo vietos aprūpinimas. Vos 12 proc. respondentų nurodė, kad turi tinkamai, o 43 proc. iš dalies aprūpintą darbo vietą.

Labiausiai šalies pedagogams trūksta dalykinės literatūros, kompiuterių bei su jais susijusios IT  technikos, vadovėlių.
Absoliuti dauguma apklausos dalyvių ramūs dėl darbo vietos, jiems negresia darbo praradimas. Vis tik ketvirtadalis respondentų nėra tokie užtikrinti, kad išliks darbo vietoje.

Daugiausia sunkumų darbe švietimo įstaigų darbuotojams kyla dėl psichologinės įtampos (86 proc.), švietimo įstaigos vadovų bei administracijos atstovų kompetencijos stokos (55 proc.). Asmeninės kompetencijos stoką pilnai ar iš dalies pripažįsta 21 proc., sveikatos problemas ar fizinių galių sumažėjimą 35 proc. apklausos dalyvių. Absoliuti dauguma 79 proc. respondentų mano, kad jiems pilnai pakanka kompetencijos darbui atlikti, o 21 proc. mano, kad reikėtų tobulinti profesinius įgūdžius.

Daugiau kaip pusė – 66 proc. - apklausos dalyvių nurodė, kad norint dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose jų įstaigose sunkumų ar problemų neiškyla. Pagrindinės priežastys dėl kurių kyla sunkumų dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose: lėšų stoka, netolygus kursų išdėstymas, vadovo savivalė, netinkamas laikas.

Šalyje nepakanka kvalifikacijos kėlimo kursų – tai pažymėjo 56 proc. apklausos dalyvių. Trūksta atskirų dalykų dėstymo metodikos naujovių bei kūno kultūros kursų. Tenka pažymėti, kad vos ne penktadalis respondentų nesugeba įvardinti kokių konkrečiai kvalifikacijos kėlimo kursų jiems trūksta. Daugumos respondentų netenkina kvalifikacijos kėlimo kursų kokybė (92 proc.)

Apklausoje dalyvavusių pedagogų nuomone labiausiai jiems trūksta teisinių (32 proc.) ir IT žinių (26 proc.). Daugiau kaip penktadalis – 22 proc. - pripažįsta, kad reikia pastoviai tobulinti dėstomo dalyko, etikos (16 proc.), kalbos kultūros (11 proc.), psichologijos (9 proc.) ir socialinio dialogo (5 proc.) žinias.

Daliai šalies pedagogų yra tekę susidurti su vienokio ar kitokio pobūdžio diskriminacija darbe (28 proc.). Labiausiai apklausos dalyviai jaučiasi diskriminuojami dėl narystės profesinėje sąjungoje (12 proc.), keliant kvalifikaciją (9 proc.), kylant karjeros laiptais (6 proc.), o taip pat dėl tautybės, amžiaus, politinių įsitikinimų.

Trys ketvirtadaliai – 75  proc. – apklausos dalyvių yra profesinės sąjungos nariai ir 25 proc. nepriklauso šiai organizacijai. 52 proc. respondentų šios organizacijos nariais tapo jau seniai, 23 proc. – pastaraisiais 2 metais. 16 proc. apklausos dalyvių pažymėjo, kad buvo šios organizacijos nariais, bet išstojo, 9 proc. nurodė, kad niekada nepriklausė minėtai organizacijai.

Labiausiai profesinių sąjungų veikla žinoma ir vertinama, įskaitant ir dviejų pastarųjų metų laikotarpį, nacionaliniu lygiu, prasčiausiai - miesto ar rajono lygmenyje. Vis tik nemaža dalis apklaustųjų neturi tvirtos nuomonės vertinant profesinės sąjungos veiklą įvairiuose jos lygmenyse. Pažymėtina, jog profesinių sąjungų veiklą dažniausiai nežino kaip vertinti tie respondentai, kurie nėra jos nariai.

Beveik pusė apklausoje dalyvavusių švietimo įstaigų pedagogų nurodė, kad jų įstaigose yra pasirašyta kolektyvinė sutartis. Daugiausiai kolektyvinių sutarčių pasirašyta 2007-2008 m. Trečdalis respondentų pažymėjo, kad jų įstaigose 2 paskutinių metų bėgyje buvo papildyta (keista) kolektyvinė sutartis.

Galima išskirti tokias pagrindines pastabas bei pasiūlymus šios organizacijos veiklai: vienyti profesines sąjungas, vengti tolesnio jų susiskaidymo bei pedagogų klaidinimo, kiršinimo bei daugiau reklamos ir agitacijos ikimokyklinėse ugdymo įstaigose.
Galima išskirti šias tris prioritetines švietimo įstaigų darbuotojų darbo sąlygų gerinimo kryptis: pagarba jų darbui (84 proc.), geras mikroklimatas (78 proc.) bei saugumas darbo vietoje (68 proc.). Pedagogams taip pat svarbu adekvačios pensijos garantijos (52 proc.), daugiau socialinio apgintumo (48 proc.) bei adekvatus atlyginimas (48 proc.).

Pagrindinės problemos, su kuriomis švietimo įstaigų darbuotojams tenka susidurti darbo vietoje ir kurias reikėtų artimiausiu metu spręsti: prastas administracijos darbas, savivaliavimas, kompetencijos stoka, darbuotojų nuomonės nepaisymas, nesiskaitymas su jais, žeminimas, Darbo kodekso normų nepaisymas, nuolat patiriamas psichologinis spaudimas iš administracijos, mokinių bei jų tėvų pusės, nemažėjantis popierizmas, per didelis mokinių skaičius, jų nebaudžiamumas, triukšmas.

Pagrindiniai apklausos dalyvių pasiūlymai, siekiant spręsti darbo vietoje susikaupusias problemas: tikrinti direktorių ir administracijos atstovų kompetencijos lygį, dažniau kontroliuoti jų darbą, neleisti savivaliauti, užtikrinti mokytojų saugumą dirbant su motyvacijos bei drausmės stokojančiais mokiniais, mažinti mokinių skaičių klasėse ir t.t.

Apklausos rezultatus ir visą tyrimą su rekomendacijomis galite atsisiųsti čia.

LŠMPSF informacija

www.svietimoprofsajunga.lt

atgal