Naujienos

atgalPRAKTINIAI ŽINGSNIAI MAŽINANT JAUNIMO NEDARBĄ

Be dalyvavusiųjų įvairių jaunimo organizacijų bei profesinių sąjungų jaunimo atstovų, pranešimus skaitė ir diskutuojant dalyvavo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis, LR Seimo narys Algirdas Sysas bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Juras Požela. Diskusijos tikslas – rasti praktines priemones kaip mažinti jaunimo nedarbą Vilniaus mieste ir išgirsti kas yra daroma šiuo metu, nes paprastai akcentuojami veiksmai, numatantys rezultatus tolimesnėje ateityje.

Kaip minėjo dr. doc. Boguslavas Gruževskis, šiuo metu yra daugiau nei 260 tūkstančių registruotų bedarbių, iš jų daugiau nei 50 tūkstančių 16–25 metų, tai yra 3,5 karto daugiau nei 2008 metais. Daugiau nei 16 tūkstančių iš jų sudaro absolventai, o tai 4 kartus daugiau nei 2008 metais. Taigi jaunimo nedarbas šiuo metu sudaro daugiau nei 30%, tai reiškia, kad beveik kas trečias 16–25 metų pilietis šiuo metu neturi darbo (į šią grupę nepriskiriami moksleiviai ir nuoseklųjų studijų studentai).

Algirdo Syso nuomone visose šalyse nedarbo lygis tarp jaunimo labai didelis ir tai normalu, nes yra sąlygojama patirties, kvalifikacijos trūkumu ir kitais veiksniais, skatinančiais darbdavį rinktis labiau patyrusį darbuotoją, ypač recesijos metu. Reikėtų keisti darbo vietų kūrimo skatinimo politiką, be to, jaučiamos profesinio orientavimo spragos. Be abejo, didžiausia problema nedarbo srityje – krizė, tačiau, dauguma diskusijos dalyvių sutiko, kad universitetuose ruošiama daug nereikalingų specialistų ir valstybė turėtų finansuoti tik užsakyto specialistų skaičiaus mokymus.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Juras Požela konstatavo, kad daugėja bedarbių turinčių aukštąjį išsilavinimą ir pakomentavo kas šiuo metu vyksta Vilniaus miesto savivaldybėje: tai jaunimo verslumo skatinimo programa, viešųjų darbų programa, individualios veiklos pažymėjimų lengvatos užsiregistravusiems darbo biržoje, projektas „Laikinieji darbai“ ir t.t.

Tarp galimų veiksmų diskusijos metu paminėti viešieji darbai, užimtumo subsidijavimas, absolventų subsidijavimas pirmus 12 mėn. po studijų baigimo.

Pasiūlyta įkurti jaunimo užimtumo rėmimo grupę, kurią sudarytų darbdavių, darbo biržos ir kitų valstybės institucijų atstovai. Siūlytos lengvatos ir subsidijos socialioms įmonėms (pvz.: įmonė, kai tikslinė grupė sudaro ne mažiau kaip 25% darbuotojų, gauna 3% mokesčių lengvatą). Viena prevencijos priemonių siūloma vientisos šalies teritorijos plėtros skatinimas, tai skatintų absolventus grįžti dirbti į gimtus miestelius, o ne papildyti darbo biržos gretas po studijų pasiliekant sostinėje.

Gaila, kad diskusijai  liko per mažai laiko, tačiau tikimės, kad tai tik pirmas žingsnis rimtesnių diskusijų ir realios veiklos link.

Goda Neverauskaitė

asociacija „LPSK jaunimas“

„Lietuvos profsąjungos“ 2010m. Nr.1

atgal