Europos profesinių sąjungų pozicija dėl tarptautinių įmonių apmokestinimo

Kovo 9-10 d. Briuselyje, Belgijoje, Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) Vykdomajame komitete tarp kitų klausimų diskutuota ir dėl pirminės ETUC pozicijos dėl tarptautinių įmonių apmokestinimo. Apsispręsta pastarąją priimti.

Trumpai apie svarbiausius aspektus ir gaires.

Per pastaruosius dešimtmečius pasaulyje pelno mokesčio tarifas verslui sumažėjo. Skaičiuojama, kad nuo 1985 m. iki 2018 m. globaliai vidutinis įstatymu nustatytas šio mokesčio tarifas nusileido nuo 49 proc. iki 24 proc. Situacija paprasta: tarptautinės įmonės per sudėtingas mokesčių vengimo struktūras dažnai moka kur kas mažiau nei priklausytų, kas neigiamai atsiliepia atitinkamų valstybių biudžetų surinkimui ir stabdo įvairias viešąsias investicijas. Dabartinė sistema leidžia tarptautinėms įmonėms legaliai išskirstyti pelną į žemų mokesčių tarifų teritorijas ar vadinamuosius „mokesčių rojus“.

Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, dėl tokio pelno išskirstymo kasmet dėl pelno mokesčio išvengimo netenkama maždaug 600 mlrd. dolerių. Aukštesnio apmokestinimo lygio ES šalys narės dėl šio reiškinio netenka daugiausiai.

Tai tebevyksta, nepaisant seniai nustatytos tendencijos, kad mokesčių mažinimas tarptautinėms įmonėms aštrina nelygybę. 2019 m. duomenimis, pasaulyje 2153 milijardieriai turėjo daugiau turto nei 4,6 mlrd. vargingiausių pasaulio žmonių.

2016 m. ETUC džiaugėsi Europos Komisijos iniciatyva naujai pateikti Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės pasiūlymą. ETUC nuomone, Europoje būtina geresnė mokestinių bazių sanglauda ir reikia imtis koordinuotų veiksmų kovojant su mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu. Be to, ETUC tuomet atkreipė dėmesį, kad Europoje reikėtų nustatyti minimalų bendrą 25 proc. pelno mokesčio lygį. Turint bendrą mokesčių sistemą ES, būtų lengviau ir verslui.

2018 m. EK pateikė du pasiūlymus dėl to, kad tarptautinis verslas būtų apmokestinamas ten, kur ir sukuriama vertė. Taip pat netrukus pasiūlyme dėl Direktyvos pabandyta įtvirtinti nuolatinio skaitmeninio buvimo apibrėžimą. Juo remiantis, skaitmeninė platforma, veikianti šalyje narėje, būtų laikoma kaip galima apmokestinti, jei atitiktų vieną iš šių principų:

  • šalyje viršytų 7 mln. eurų metinių pajamų ribą,

  • per mokestinius metus šalyje turėtų daugiau nei 100 tūkst. vartotojų,

  • per mokestinius metus šalyje būtų sudaryta daugiau nei 3 tūkst. verslo sutarčių dėl skaitmeninių paslaugų.

ETUC tokį pasiūlymą laikė pažangiu ir turinčiu potencialo stipriai pagerinti sitauciją, vis dėlto šie reikalingi sprendimai tebėra įstrigę Europos Taryboje.

Paraleliai Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) dirbo prie savo pasiūlymų, kaip spręsti tarptautinių įmonių mokesčių mokėjimimo vengimo problemą ir 2018 -2020 m. daugiau nei 135 valstybės išplėtojo Darbo programą, siekiančią priimti konsensusu paremtus ilgalaikius sprendimus dėl iššūkių, susijusių su skaitmeninio verslo apmokestinimu. Pasiektas „vieningas požiūris“ remiasi dviem ramsčiais.

I-ajame rasmtyje teigiama, kad dabartinėje sistemoje daug šalių turi mažai arba jokių galimybių apmokestinti pelnus, gautus iš e. pardavimų bei kitų skaitmeninių veiklų jų teritorijoje. Realiai – kad įmonė apmokestinta, ji turi būti fiziškai tam tikroje šalyje. Skaitmeniniam verslui vis plečiantis, reikia pereiti prie naujo požiūrio. EBPO siūlo suteikti apmokestinimo teisę toms teritorijoms, kur tarptautinės įmonės fiziškai neveikia, vis dėlto ETUC vertinimu, dėl pasiūlyme įvedamų naujų kategorijų, kyla rizika, kad EBPO pasiūlymo nauda galiausiai būtų sumenkinta. Pažymėtina, kad pagal EBPO pasiūlymą, apmokestinimo teisė fiziškai nesančiai tarptautinei įmonei būtų ribota. Likutinio pelno dalis, kuri galėtų būtų apmokestinta, būtų proporcinga tik vietinių galutinių vartotojų kiekiui. Taip šalys, kurios turi mažesnes vidaus rinkas ir orientuojasi į eksportą, atisdurtų prastesnėje situacijoje.

II-uoju ramsčiu siekta įtvirtinti minimalią efektyvią pelno mokesčio formą, suteikiančią šalių vyriausybėms susigrąžinti mokesčius („tax back“) už užsienio pelną. Visgi jokio susitarimo dėl šio aspekto pasiekta nebuvo. ETUC vertinimu, tai būtų itin teigiamai paveikę mokestinių sistemų konkurencingumą ir padidinę lėšų surinkimą į valstybių biudžetus. Nors EBPO tęsia darbus šia linkme, sunkumai siekiant susitarimos stabdo tokią reikalingą pažangą skaitmeninio verslo apmokestinime.

Atsižvelgiant į tai, ETUC yra nusivylusi dabartinių diskusijų dėl tarptautinio skaitmeninio verslo apmokestinimo pažanga. Europos pasiūlymas galėtų suteikti teisę apmokestinti visą pelną kiekvienoje šalyje, o ne tik menką jo dalį, susijusią su pardavimais galutiniams vartotojams. Tuo metu EBPO perspektyvoje yra įvedamos penkios kategorijos/slenksčiai, kas apsunkintų sistemą ir sumenkintų efektyvumą. Taip pat ETUC pažymi, kad nepritaria diskutuojamai – JAV siūlomai – „alternatyvaus saugaus uosto“ sistemai, t. y. kad įmonės galėtų parinkti, ar veikti pagal EBPO siūlomo I-ojo ramsčio taisykles, ar likti prie dabartinės sistemos.

Parengta pagal ETUC Vykdomojo komiteto medžiagą