- Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos skyrybos oficialios – trečiadienį Europos Parlamentas ratfikavo susitarimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES sąlygų. Sausio 31 d. 23 val. šalis oficialiai paliko ES. Kitas etapas – derybos dėl sutarties, apibrėšiančios būsimus santykius tarp ES ir pirmosios iš jos išstojusios valstybės. Jos truks apie metus. Daugiau skaitykite čia.
- Prancūzija. Prancūzijoje dėl užmokesčio ir darbo sąlygų streikuoja ugniagesiai. Jų darbo krūviai išaugo sumažinus darbuotojų skaičių, o priemoka, gaunama už pavojingas darbo sąlygas neaugo bene tris dešimtmečius. Deja, šios protesto akcijos pasižymėjo rimtais susirėmimais su policijos pareigūnais. Dėl su darbu susijusių problemų įvairūs protestai Prancūzijoje netyla jau nuo gruodžio. Daugiau apie tai čia ir čia
- Švedija. Švedijoje streikuoja Tarptautinė paslaugų darbuotojų sąjunga (SEIU) – sveikatos priežiūros darbuotojai. Viena didžiausių problemų – didelis darbo krūvis ir specialistų trūkumas. Daugiau apie streiką čia.
- EK. Ką tik patvirtinta Europos Komisijos darbų programa 2020-iesiems. Joje aiškus siekis ruoštis sąžiningam perėjimui prie solidaresnės, aplinkai draugiškesnės bei skaitmeninės ES ekonomikos. Tarp prioritetų – Europos žaliasis susitarimas, Europos skaitmeninė strategija, ekonomika, kuri tarnautų žmonėms, noras stiprinti ES įtaką globaliuose reikaluose, europietiškų vertybių sklaida, demokratijos stiprinimas. Plačiau rasite čia bei čia.
- Ateities ES pramonė. Ima aiškėti ambicingu tituluojamo ES pramonės plėtros plano detalės. Daug dėmesio ketinama skirti „strateginės reikšmės technologijoms” plėtoti – tokioms kaip 5G ar net 6G, dirbtiniam intelektui (daugiau čia); taip pat siekiama sukurti teisines gaires įvairiems naujiems reiškiniams. Tarp jų paminėtinas artėjantis Skaitmeninių paslaugų aktas, taip pat dirbama dėl naujų „daiktų interneto“, robotikos, nanotechnologijų, mikroelektronikos, didelio našumų sistemų, kvantinės kompiuterijos, kritinių skaitmeninių duomenų ir duomenų debesijos infrastruktūros bei kt. standartų. Nors inovatyvios technologijos gali atnešti daug naudos, palikus jas savieigai, galima prieiti prie visuomenėms nepageidautinų padarinių. Daugiau čia.
- Minimali alga. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys rodo, kad net 17 ES valstybių nustatyta minimali alga yra mažesnė nei skurdo rizikos riba (60 proc. vidutinio darbo užmokesčio). Tai reiškia, kad milijonai Europos gyventojų susiduria su skurdo rizika ir negali oriai gyventi, nors ir dirba visą darbo dieną. Daugiau apie šią problemą skaitykite čia.
- Honkongas. Kinijai pasipriešinti nepabūgęs tradiciškai kur kas laisvesnis Honkongas protestuoja jau keletą mėnesių. Viename pasaulio finansų centrų suirutė nemaža, vis tik tai privedė prie įdomių reiškinių: vietinės profesinės sąjungos tampa vienijančia-koordinuojančia jėga, padedančia gyventojams realizuoti politinius siekius, ir pritraukia nemažai naujų narių. Tai keičia jas pačias bei jų vaidmenį. Daugiau rasite čia.
