Europos Komisija skelbia 2019 m. rudens ekonominę prognozę.
Europos ekonomika auga jau septynerius metus iš eilės. Prognozuojama, kad 2020 ir 2021 m. ji augs ir toliau. Darbo rinkos tebėra stiprios, o nedarbas toliau mažėja. Tačiau išorinė aplinka tapo kur kas nepalankesnė, o netikrumas išlieka didelis. Visų pirma tai daro neigiamą poveikį gamybos sektoriui, kuriame taip pat vyksta struktūriniai pokyčiai. Todėl panašu, kad Europos ekonomika pereina prie užsitęsusio vangesnio augimo ir sumažėjusios infliacijos laikotarpio.
Dabar prognozuojama, kad 2019 m. euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 1,1 %, o 2020 ir 2021 m. – 1,2 %. Palyginti su 2019 m. vasaros ekonomine prognoze (paskelbta liepos mėn.), šiuo metu prognozuojamas 2019 m. augimas bus mažesnis 0,1 procentinio punkto (buvo 1,2 %), o 2020 m. – 0,2 procentinio punkto (buvo 1,4 %). Prognozuojama, kad 2019, 2020 ir 2021 m. visos ES BVP padidės 1,4 %. 2020 m. prognozė taip pat buvo persvarstyta ir, palyginti su vasara, augimas turėtų sumažėti (buvo 1,6 %).
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą Valdis Dombrovskis sakė: „Nepaisant mažiau palankios išorės aplinkos, iki šiol Europos ekonomika buvo atspari: toliau augo ekonomika, buvo nuolat kuriamos darbo vietos, o vidaus paklausa išliko stipri. Tačiau ateityje gali kilti sunkumų: gresia didelio netikrumo laikotarpis, susijęs su prekybos konfliktais, didėjančia geopolitine įtampa, prasta gamybos sektoriaus padėtimi ir „Brexit’u“. Raginu visas ES šalis, kuriose susidariusi didelė valstybės skola, vykdyti apdairią fiskalinę politiką ir mažinti savo skolos lygį. Kita vertus, fiskalinio manevravimo galimybių turinčios valstybės narės turėtų jomis naudotis dabar.“
2019 m. rudens ekonominė prognozė Lietuvai
Numatoma, kad 2019 m. Lietuvos realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus 3,8 %, t. y. šiek tiek didesnis nei 2018 m. Stipri vidaus paklausa ir geresni, nei numatyta, eksporto rezultatai toliau skatins Lietuvos ekonomikos augimą. Tačiau dėl prastėjančios padėties užsienio rinkose 2020 ir 2021 m. realiojo BVP augimas turėtų sumažėti iki 2,4 %. Numatoma, kad prognozės laikotarpiu pagrindiniai augimo veiksniai išliks privatus vartojimas ir investicijos.
2019 m. Lietuvoje prognozuojama 2,4 % suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) infliacija. Numatoma, kad 2021 m. ji laipsniškai sumažės iki 2,1 %, nes prognozuojamas naftos kainų sumažėjimas turėtų iš dalies kompensuoti kylančias paslaugų kainas.
Po pastarųjų trejų metų valdžios sektoriaus pertekliaus, nuo 2019 m. tikimasi subalansuoto biudžeto. Nominaliojo balanso sumažėjimas 2019 m. yra susijęs su didesnėmis nei planuota valdžios sektoriaus išlaidomis, visų pirma su viešojo sektoriaus darbo užmokesčiu ir socialinėmis išmokomis.
2019 m. rudens ekonominė prognozė Lietuvai
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_19_6215
Šaltinis: Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje
