Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), reaguodama į viešus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio komentarus apie tai, kad 2020 metų valstybės biudžeto projekte Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinei sutarčiai įgyvendinti pinigai nėra numatyti dėl to, jog sutartis nėra pasirašyta ir Vyriausybė neprisiėmė tokių įsipareigojimų, jaučia pareigą priminti Premjerui kada, kokiais dokumentais ir kokius įsipareigojimus Vyriausybė yra prisiėmusi:

1. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis yra pasirašyta ir galioja nuo 2017 m. lapkričio 22 d. Sutartyje Vyriausybė įsipareigojo skirti lėšas mokytojų skaičiaus optimizavimui nuo 2020 m.; suvienodinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algas su mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokesčiu; didinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų bei pagalbos mokiniui specialistų darbo užmokestį; skirti lėšas tolimesniam etatinio darbo apmokėjimo įgyvendinimui; didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestį.

2. 2019 m. liepos 10 d. pasirašytoje Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje Vyriausybė aiškiai įsipareigojo nuo 2020 m. sausio 1 d. panaikinti švietimo sektoriaus darbuotojų pareiginio atlyginimo koeficientų intervalus, nustatant maksimalią ribą.

3. Su visomis viešojo sektoriaus darbuotojų interesams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis derintoje ir Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. posėdyje patvirtintoje „Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijoje“ numatoma nuo 2020 m. 10 proc. kasmet didinti darbo užmokestį mokytojams; 15 proc. – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams, panaikinant atotrūkį nuo bendrojo ugdymo mokytojų darbo užmokesčio. Ketinama kasmet 10 proc. didinti atlyginimus dėstytojams, mokslo darbuotojams bei tyrėjams. Mes suprantame, kad ši strategija dar turi būti patvirtinta Seime, tačiau Vyriausybė, kaip institucija, planuojanti kiekvienų metų  biudžeto projektą, privalo numatyti ir lėšas savo siūlomų strategijų įgyvendinimui.

Akivaizdu, kad LŠMPS nereikalauja nieko, ko Vyriausybė nebūtų įsipareigojusi įvykdyti ir kas jau šiuo metu nėra teisėti švietimo bendruomenės atstovų lūkesčiai.

Tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius nepasirašo naujų įsipareigojimų, kuriuos suderėjo su švietimo profesinėmis sąjungomis 2019 m. liepos 11 d., neturi jokios reikšmės. Šie nauji įsipareigojimai tik detalizuoja 2017 m. pasirašytos kolektyvinės sutarties nuostatas.

LŠMPS primena Ministrui Pirmininkui, kad Vyriausybės kanceliarijos teisės grupė viešai yra paskelbusi, kad naujiems įsipareigojimams prisiimti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai specialių įgaliojimų suteikti nereikia ir ministras bet kada gali pasirašyti šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimą.

Švietimo bendruomenei yra visiškai nesvarbu kas, kada ir dėl kokių priežasčių delsia ar negali (nenori?) pasirašyti po įsipareigojimais. Mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai ir kiti švietimo sistemos darbuotojai pasipiktinę, kad Vyriausybės vadovas vaizduoja pamiršęs tai, ką jau yra įsipareigojęs ir pažadėjęs mokytojams.

Vyriausybei neradus galimybės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, LŠMPS turi teisę naudotis jiems suteikta kraštutine priemone – skelbti švietimo šakos streiką šalies mastu.

LŠMPS informacija