Netikrumą atnešusios e.platformos – platesnio reiškinio dalis

Izoliuotai koncentruotis ir kritikuoti internetines platformas, per kurias įvairioms užduotims įdarbinami darbuotojai, tai nematyti platesnio nestabilumą ir netikrumą darbe įprastu dalyku pavertusio reiškinio, mano Sacha Garben, Europos Sąjungos teisės profesorė Europos koledže.

Pasak jos, vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje esminį vaidmenį ekonomikoje ima vaidinti elektroninės platformos. Pastarosios daro didelę įtaką visuomenėms, tad jų reguliavimas, arba tiksliau jo trūkumas, tampa vis svarbesne diskusijų bei žiniasklaidos nagrinėjama tema.

„Pagrindinė socialinė problema yra internetinių platformų ekonomikoje dirbančių žmonių darbo statusas“, – sako ji.

Vairuotojai, valytojai, dizaineriai, vertėjai, technikai ir kitų profesijų atstovai dažnai oficialiai pasamdomi kaip nepriklausomi. Jų darbo aplinkybių neina prilyginti tradiciniams darbo santykiams. Tai iliustruoja tokie dalykai kaip jų pačių priemonių naudojimas atliekant užduotis (kaip vairuotojo automobilis), savarankiškumas renkantis darbo valandas, trumpa darbo santykių trukmė (užduotys dažnai smulkios) ir daugašališkas pobūdis (platformos jungia gamintojus su vartotojais, užsakovus su paslaugų teikėjais).

„Tuo pačiu metu darbuotojai gali būti visiškai priklausomi nuo platformų teikiamo darbo, o darbo santykių nepriklausomybė dirbtinai imituojama paviršutiniškais negatyviais būdais. Pavyzdžiui, jei net vairuotojas per e.platformą dirba visą darbo dieną kelerius metus, taip pat jo darbas gali būti stipriai jų veikiamas, jam vis vien bus mokama tik už atliktas keliones. Dar daugiau – darbuotojų „nepriklausomas“ statusas dažnai reiškia, kad e.platformų darbuotojams trūksta socialinių naudų, darbo, sveikatos ir saugos garantijų, kas daugelyje šalių yra užtikrinama per darbo sutartį. Nepaisant, kad dėl nestabilių darbo sąlygų ir socioekonominės padėties jiems tokia apsauga itin svarbi“, – apie kitą medalio pusę kalba profesorė.

Įvairiose studijose pastebima, kad elektroninės platformos ne tik susijusios su įvairiomis sveikatos, saugumo ir apskritai gerovės rizikomis, bet per jas įsidarbina būtent tie, kurie ir prieš tai turėjo įvairių sveikatos sutrikimų ar kitų į darbo rinką trukdančių įsilieti aplinkybių. Viena vertus, džiugu, kad e.platformos suteikia galimybių žmonėms, kuriems būtų sudėtinga dirbti įprastus darbus, kita vertus, toks jose įsitvirtinęs nestabilumas pažeidžiamus darbuotojus paverčia dar pažeidžiamesniais. Taip pat neverta numoti ranka, kad ilgalaikiu laikotarpiu tai kenks valstybių socialinių sistemų tvarumui.

 

Ne unikalu

S. Garben teigimu, nors ryškiausiai matomi, šie iššūkiai nėra unikalūs elektroninių platformų ekonomikai. Dalinai dėl darbo rinkų bei apskritai visuomenės evoliucijos, dalinai kaip ekonominių sunkmečių padarinys pastaraisiais dešimtmečiais išplito tokios nestandartinio darbo formos kaip laikinas darbas, darbas pagal iškvietimą, neformalus darbas bei priklausomas sau darbo vietą susikūrusių žmonių darbas. Daugelis per platformas sudaromų darbo susitarimų primena arba „sulieja“ šias netipinio darbo formas – kartais vienintelis skirtumas tas, kad čia naudojamasi skaitmeniniu įrankiu. Kodėl ši praktika taip įsitvirtino? Profesorė spėja, kad galimai dėl to, kad ši tendencija pasirodė „nauja“ ir „madinga“ – vis dėlto nestabilios ir rizikingos darbo sąlygos, pabrėžia ji, nėra nei nauja, nei tuo labiau madinga.

Nors dalis e.platformų visą savo verslo modelį grindžia tokiu lankstumu ir darbuotojams žalingu nestabilumu, šalių įstatymai nesugeba tinkamai atliepti ir sureguliuoti šių naujovių. Ne paslaptis, kad e.platformos ir stengėsi išvengti griežtesnių taisyklių bei pabrėžti savo inovatyvų pobūdį, sukurti nuomonę, kad joms ir neturėtų būti taikomas griežtas reguliavimas. Esą kad taip nebūtų trukdoma progresui. „Apibendrinant, per pastarąjį dešimtmetį ekonominės sąlygos ir taupymo politika leido paplisti prastoms darbo sąlygoms, tuo pačiu metu su tuo kovoti tapo dar sudėtingiau“, – sako mokslininkė.

Anot jos, vis labiau atrodo, kad e.platformų ekonomika taip auga „dėl blogų priežasčių“ – ne dėl to, kad būtų suteikiamos naujos, inovatyvios bei geresnės kokybės paslaugos vartotojams ar kad būtų sukurta daugiau užimtumo galimybių žmonėms, bet dėl paprasto noro nesąžiningai konkuruoti išstumiant socialiai atsakingesnius konkurentus. Neretai pelnai kaupiami individualių e.platformų darbuotojų gerovės ir valstybių socialinių sistemų tvarumo sąskaita.

Jei šie nukrypimai būtų įtraukiami apskaičiuojant ekonominį e.platformų ekonomikos efektą, abejotina, ar skaičiai parodytų jau tokią didelę realią naudą ir jų darbuotojams, ir visai visuomenei.

„Reikalingas esminis naratyvo pasikeitimas. Vietoj to, kad su kažkuo elgtumės kaip su itin vertingu, unikaliu ir trapiu, t. y. tarsi reikėtų globoti ir apsaugoti nuo realių taisyklių įtakos, pripažinkime, kad tai skatina žalingas tendencijas bei praktikas, kurioms būtina įvesti bent jau minimalius standartus ES lygiu“, – siūlo S. Garben.

Sacha Garben straipsnis, pagal kurį parengtas šis tekstas, publikuotas „Social Europe“. Anglų kalba jį galima perskaityti čia. Visą akademinį tekstą galite parsisiųsti čia.