Moterų lyderystė profesinėse sąjungose – misija įmanoma?

Moterys vis drąsiau įsilieja į darbinę veiklą įvairiose srityse, taip pat auga ir jų skaičius profesinėse sąjungose, todėl kyla ir klausimas, koks yra moterų vaidmuo darbuotojams atstovaujančiose organizacijose ir ar jos pajėgios imtis lyderio vaidmens profesinių sąjungų judėjime.

Apie tai savo mintimis naujoje „Social Europe“ publikacijoje dalijasi Jungtinės Karalystės (JK) profesinių sąjungų kongreso (TUC) generalinė sekretorė Frances O’Grady, kuri 2013 metais buvo pirmoji moteris, užėmusi šias atsakingas pareigas didžiulėje organizacijoje. Pažymėtina, kad TUC yra nacionalinis profesinių sąjungų centras, vienijantis 50 Anglijos ir Velso profesinių sąjungų susivienijimų, iš viso jungiančių per 5,5 milijonų darbuotojų.

Moterys visada buvo kovos su darbuotojų teisėmis priešakyje

Dar 1888 m. moterys ir mergaitės streikavo „Bryant & May“ degtukų gamykloje, rytiniame Londone, protestuodamos prieš ilgas darbo valandas ir tiesiog pasibaisėtinas darbo sąlygas. Jų veiksmai lėmė tai, kad gamyboje buvo uždraustas itin toksiškas baltasis fosforas, kuris iki tol pražudė daug gyvybių.

Lygiai po aštuoniasdešimties metų, 1968 m., Dagenhame, „Ford“ gamyklos siuvėjų siuvėjų streikas padėjo pamatus Vienodo darbo užmokesčio įstatymui, kurio 50-metį minėsime kitais metais.

O štai pernai tūkstančiai moterų išėjo į Glazgo gatves ir tai tapo didžiausiu visų laikų JK streiku dėl vienodo darbo užmokesčio. Po šio streiko į nacionalinę darbotvarkę buvo įtrauktas mažai apmokamų moterų lygybės klausimas, taip pat išmokėta šimtai milijonų svarų uždelsto atlyginimo.

Šiais, 2019 metais, sukanka 100 metų, kai buvo paskelbti pirmieji tarptautiniai motinystės apsaugos standartai – tai dar vienas moterų vienybės ir bendro darbo, nepaisant sienų ir tautybės, darbas.

Taigi, bendras vaizdas aiškus: kai dirbančios moterys susiburia ir imasi veiksmų, vyksta pozityvūs pokyčiai ir tuomet laimi visa visuomenė.

Atskirtis ir nelygybė – vis dar aktualios problemos

Didžiojoje Britanijoje yra puikių profesinių sąjungų, kurių dėka moterų darbo vietos keičiasi gerąja linkme, pavyzdžių. Štai Karališkasis akušerių koledžas pateikė puikias rekomendacijas ir mokymus darbdaviams ir darbuotojoms menopauzės klausimais. O Parduotuvių ir paskirstymo įmonių darbuotojų profesinės sąjungos (USDAW) parengta „Laisvės nuo baimės mažmeninėje prekyboje“ programa padėjo apsaugoti darbuotojus, kuriems gresia didžiausias pavojus dėl piktnaudžiavimo jų teisėmis.

Tačiau norėdami pakeisti darbo pasaulį mes taip pat turime keisti ir savo judėjimo kryptį, užtikrindami, kad moterys, taip pat tamsiaodės bei iš etninių mažumų, neįgalios, kt., neliktų nuošalyje ir būtų skatinamos formuoti mūsų profesinių sąjungų prioritetus bei joms vadovauti.

Nepakankamai atstovaujamos lyderystėje

Moterys atnešė didžiulę naudą mūsų valdžios ir demokratijos struktūrose, jos tapo drąsesnės ir ryžtingesnės veikdamos tose srityse, kurios dar visai neseniai buvo laikomos tinkančios tik vyrams. Pastaraisiais metais moterims patikėtos vadovių pareigos tokiose didžiulėse organizacijose, kaip Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ir Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC). O Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų judėjime šiuo metu yra daugiau nei 15 generalinių sekretorių – moterų.

Nepaisant šios pažangos, moterims vis dar nepakankamai atstovaujama profesinėse sąjungose: čia jos susiduria su tais pačiais stereotipais bei kliūtimis, kaip ir kitose srityse.

Moterys vis dar sudaro didžiąją dalį tų, kurios dirba mažai apmokamą darbą, ar ne pilną darbo dieną, taip pat darbovietėse jos susiduria su lankstumo stoka, o vaikų priežiūros išlaidos didėja, todėl jos turi mažiau galimybių išnaudoti visą savo profesinį potencialą bei tobulėti.

Beje, tai bloga žinia ir darbdaviams. Darbo vietos, kurios nesugeba suprojektuoti savo struktūros taip, kad tiktų moterims ir kitiems, turintiems šeiminių įsipareigojimų, ateityje nesugebės pritraukti ir išlaikyti talentų. Štai kodėl profesinės sąjungos siekia, kad kiekvienas darbuotojas nuo pirmo darbo dienos turėtų teisę į lankstų darbą.

Nauji iššūkiai

Dirbančios moterys susiduria su naujais iššūkiais: darbo pobūdis ir įgūdžiai, kurių joms reikia, keičiasi didžiuliu greičiu. Situaciją apsunkina ir saugos darbe stoka bei automatizavimo poveikis.

Profesinių sąjungų nuomone, keičiantis ekonomikai naudos gavėjais neturi būti vien tik turtingi korporacijų vadovai, bet ja turi būti sąžiningai dalijamasi ir su darbuotojais. O skaitmeninių technologijų pasiekimai turėtų būti naudojami kuriant orias ir saugias darbo vietas, pavyzdžiui, sudarant galimybes darbuotojams dirbti trumpiau tam, kad jie praleistų daugiau laiko su šeima ir bendruomene.

Nepamirškime, kad būtent profesinės sąjungos iškovojo aštuonių valandų dieną ir laisvus savaitgalius. Taigi XXI amžiuje mums vertėtų drąsiau kalbėti apie savo užmojį siekti keturių dienų darbo savaitės, žinoma, neprarandant oraus darbo užmokesčio.

Taigi, tik kartu veikiant įmanoma išspręsti tokias įsisenėjusias problemas, kaip skurdas ir nelygybė, nesaugus darbas ir diskriminacija, užtikrinti orias darbo sąlygas ir teisingą darbo užmokestį.

Pagal socialeurope.eu informaciją parengė Jūratė Jasiūnienė

Šaltinis – pramprof.lt

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!