Liepos 11 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos įvairių šakų atstovai dalyvavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) organizuotame susitikime dėl Europos semestro aptarimo. Į jį buvo pakviesti Vyriausybės, profesinių sąjungų, pilietinės bendruomenės bei darbdavių atstovai.
Priminsime, kad Europos semestras yra ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo ES ciklas, kurį vykdant valstybės narės derina savo biudžeto ir ekonominę politiką su ES lygiu sutartais tikslais ir taisyklėmis. Kaip socialiniai partneriai prie šio proceso aktyviai jungiasi ir savo poziciją bei siūlymus teikia profesinių sąjungų atstovai, atstovaudami tiek darbuotojams, tiek viešajam interesui.
LPSK jau kelinti metai yra paskyrę savo atstovą prie Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) specialiai tam sukurtoje reguliariai susitinkančioje darbo grupėje.
EESRK susitikime diskutuota ne tik apie šalies ataskaitą bei pateiktas rekomendacijas, bet ir kaip būtų galima patobulinti procesus, kad organizuotos pilietinės visuomenės įsitraukimas būtų produktyvesnis. Vienas iš LPSK siūlymų – pagerinti komunikaciją bei bendradarbiavimą su Europos semestru daugiausia dirbančiomis ministerijomis. Tam reikia paprasto dalyko: ministerijose paskirti konkrečius kontaktinius asmenis, kurie nuosekliai gilinasi į Europos semestrą ir į kuriuos galima kreiptis dėl informacijos bei Lietuvos padėties aptarimo.
Kaip pabrėžė LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė, Lietuvai skirtos rekomendacijos kartojasi jau kelinti metai. Netgi įgyvendinant tam tikras reformas Lietuvai nepavyksta sumažinti skurdo, pajamų nelygybės bei socialinės atskirties, jau nekalbant apie didžiulius skirtumus tarp atskirų Lietuvos regionų.
“Jau kelinti metai rekomendacijose atsispindi švietimo sistemos problemos. Nors šį kartą jose apie švietimą kalbėta ne taip plačiai, tačiau problemos išlieka. Darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų specialistų, o jaunuoliai baigę aukštąsias mokyklas arba priversti stoti į profesines mokyklas, kad įsigytų kvalifikaciją, kuri būtų paklausi darbo rinkoje, arba renkasi darbą kitose ES šalyse. Neatsitiktinai rekomendacijose nurodoma skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Trūkstant darbuotojų, jie įsivežami iš trečiųjų šalių, kas taip pat problemos nesprendžia, o taip pat turi tam tikrų neigiamų pasekmių – skatina šešėlį, dempinguoja mūsų darbuotojų atlyginimus ir kelia kitų problemų”, – sakė ji.
Daugelis susirinkusiųjų pabrėžė trišalio dialogo svarbą bei norą daugiau įsitraukti bei bendradarbiauti. Siūlyta rengti daugiau tokio formato susitikimų, kad būtų galima pasidalinti pozicijomis bei prioritetiniais tikslais, derinti pozicijas, kad būtume labiau girdimi ir Lietuvoje, ir Europoje.
Susitikimą Europos Komisijos atstovybėje Vilniuje organizavo ir moderavo EESRK atstovai iš visų trijų komitetą sudarančių grupių: darbuotojams atstovaujanti Tatjana Babrauskienė, darbdaviams atstovaujantis Gintaras Morkis ir mišrios “Įvairovės Europos” grupės atstovas Mindaugas Maciulevičius.
