I. Ruginienė: griežta darbo laiko apskaita – ne atgyvena, o būtinybė

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija teigiamai vertina ES Teisingumo Teismo sprendimą, jog valstybės narės privalo įdiegti sistemas, leidžiančias apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo atlikto kasdienio darbo laiko trukmę. Gal tai nėra svarbu biurų darbuotojams, tačiau darbo laiko apskaita tikrai yra reikalinga ten, kur dirbama slankiuoju grafiku, yra suminė darbo laiko apskaita, dirbama naktimis, keliais etatais ar daug viršvalandžių.

Lietuvoje dažnai susiduriame su tokiais atvejais, kai nemokama už viršvalandžius, darbdaviai sąmoningai slepia, kiek faktiškai dirbama valandų, o kilus ginčui, darbuotojui sunku įrodyti, kad jis dirbo daugiau, nei nurodyta darbdavio pateiktuose dokumentuose. Kolegos vengia liudyti prieš darbdavį bijodami, kad šis gali imtis priemonių, galinčių nepalankiai paveikti darbo santykius.

Yra daug neapibrėžtumo dėl pasirengimo darbui ir darbo pabaigos laiko (pvz., nuo 8 žmogus turi jau pradėti darbą, o ypač dirbant gamyboje ar aptarnavimo srityje pamainomis tam reikia pasiruošti: persirengti, pasiruošti apsaugos priemones ir pan., taip pat ir baigiant darbą); dėl darbo apskaitos dirbant keliems darbdaviams; neapibrėžta ir pati darbo sąvoka – ar laikoma darbu, kai reikia atsiliepti į skambučius ir atsakyti į el. laiškus pasibaigus oficialiam darbo laikui ir pan. Nuotolinio darbo laiko apskaita taip pat yra problema.

Todėl darbuotojui, kaip silpnesnei darbo santykių šaliai, yra daug geriau, kai darbo laiko apskaita yra kuo griežtesnė. Geriausia būtų, jog kaip dabar algalapiuose matome, iš ko susideda mūsų darbo užmokestis, matytume ir kiekvieną dirbtą valandą bei kiek už tai mokama. Taip pat reikalinga daugiau kontrolės mechanizmų bei adekvačių baudų darbdaviams, o ne vien rekomendacijų pasitaisyti.

Suprantamas darbdavių noras, kad darbuotojai dirbtų kuo ilgiau, o mokėti jiems reiktų minimaliai, todėl ir susiduriame su jų pozicija, jog  griežtesnė darbo laiko apskaita – atgyvena. Tačiau kas  nors turi pasirūpinti ir darbuotojais. Mes, kaip profesinės sąjungos, nuolat dirbame ties tuo, kad darbo laiko apskaita būtų kuo griežčiau reglamentuojama kolektyvinėse sutartyse, tačiau ne visose įmonėse ir įstaigose yra profesinės sąjungos. Todėl sveikintina Ispanijos profesinės sąjungos iniciatyva ginti darbuotojų teises ES Teisingumo Teisme ir dar labiau sveikintinas šio teismo sprendimas.

Jau ne pirmą kartą darbuotojų reikalus bandoma tvarkyti Europos mastu (panašiai yra ir su mobilumo paketu bei kitomis direktyvomis), tai rodo, jog nacionaliniu lygmeniu šalys nepajėgios suvaldyti situacijos, nes problemos globalios.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė