Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) Klaipėdos universiteto profesinei sąjungai (KUPS) pasiūlė Klaipėdos universiteto darbuotojams surengti seminarą-diskusiją, kuris įvyko šių metų balandžio 10 d. Renginys buvo organizuotas pagal 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų programos priemonę „Socialinės atsakomybės ir socialinio dialogo skatinimas“; projekto pavadinimas „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą Nr. 08.51-ESFA-V-423-01-0001“. Renginio formatas – apskritojo stalo diskusija įmonių vadovams ir darbuotojams.
Į apskritojo stalo diskusiją užsiregistravo ir atvyko apie 40 dalyvių. Tarp jų – ir Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, Jūrų technikos ir gamtos mokslų fakulteto (JTGMF) dekanė doc. dr. Rima Mickevičienė, Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto (SHMF) dekanas prof. dr. Rimantas Balsys, taip pat neseniai pareigas pradėjęs eiti KU mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Darius Daunys.
Seminaro programą pristatė Klaipėdos universiteto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė doc. dr. Asta Balčiūnienė. Seminaro programoje – keturi aktualūs pranešimai („Lyčių lygybė moksle: iššūkiai ir galimybės“, „Psichologinės pagalbos galimybės Klaipėdos universitete“, „Ar Klaipėdos universitetui reikia Kolektyvinės sutarties“, „DK ir kitų teisės aktų taikymo ir aiškinimo problemos: darbuotojo pareigų turinys, užtikrinant etišką darbo aplinką, ir darbo ginčai“) ir diskusijos. Ji padėkojo profesinės sąjungos nariams, pranešėjams ir kitiems KU darbuotojams, svariai prisidėjusiems organizuojant šį renginį.
Pirmasis sveikinimo žodį tarė rektorius prof. dr. A. Razbadauskas. Jis pabrėžė, kad visos seminaro temos labai aktualios, Universitete svarbu plėtoti socialinį dialogą su darbuotojais, gerinti psichologinį klimatą, nagrinėti naujojo Darbo kodekso (DK) straipsnius, susijusius su darbuotojų teisėmis ir pareigomis. Rektorius pasidžiaugė KU darbuotojų profesinės sąjungos, nors ir negausios, komiteto narių aktyvumu. Turėdamas omenyje profesinės sąjungos veiklos svarbą, rektorius priminė, kad nuo šių mokestinių metų darbuotojai gali skirti profesinėms sąjungoms 1 proc. savo gyventojų pajamų mokesčio.
Trumpą įžanginį žodį tarė JTGMF dekanė doc. dr. Rima Mickevičienė. Jai ypač aktualus pirmasis pranešimas, nes dirbanti lyčių lygybės klausimus tiriančiame projekte Baltic Gender, kuriame dalyvauja Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas (JTI). Sveikinimo žodį seminaro dalyviams tarė ir SHMF dekanas prof. dr. Rimantas Balsys. Po jo renginio dalyvius pasveikino KU leidyklos direktorė Lolita Zemlienė. Ji palinkėjo aktyvaus darbo seminare.
Pirmąjį pranešimą „Lyčių lygybė moksle: iššūkiai ir galimybės“ pristatė KU JTI darbuotoja dr. Viktorija Vaitkevičienė. Lektorė trumpai supažindino su lyčių lygybės teorija, sąvokomis, su ją reglamentuojančiais tarptautiniais ir nacionaliniais įstatymais, dokumentais. Detaliai papasakojo apie projektą Baltic Gender, kuriame dalyvauja Jūros tyrimų institutas (nuo 2016 m.). Ji pateikė statistikos duomenų ir faktų apie lyčių lygybės situaciją Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DK 26 str. 6 p., jei organizacijoje dirba daugiau nei 50 darbuotojų, darbdavys „privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones“. Pranešėja pateikė savo nuomonę apie lyčių lygybės situaciją ir problemas Klaipėdos universitete ir apskritai aukštosiose mokyklose. Lektorė pristatė ne vieną KU įgyvendintą ir dar planuojamą įgyvendinti priemonę, susijusią su lyčių lygybe (mentorystės programos, mokymai ir kt.). Pranešimo pabaigoje buvo nurodyta tokių priemonių nauda institucijai, konkrečiai – aukštajai mokyklai.
Po pranešimo įvyko diskusija, kurios metu seminaro dalyviai pasidalijo asmenine patirtimi (ypač vaiko auginimo atostogų ir grįžimo į darbą klausimais) ir pateikė konstruktyvių siūlymų.
Antrąjį pranešimą „Psichologinės pagalbos galimybės Klaipėdos universitete“ pristatė KU Psichologijos katedros lektorė dr. Viktorija Tarozienė, dirbanti KU psichologe-konsultante. Pirmiausia buvo pristatyta psichologinės pagalbos teikimo KU istorija; dabartinė šių paslaugų situacija palyginta su esama kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Pranešėja pasidalijo patirtimi, dėl ko paprastai kreipiamasi psichologinės pagalbos, pateikė įžvalgų apie psichologinio klimato situaciją KU. Reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais Universitete įvyko ne vienas „revoliucinis“ pokytis su atitinkamomis pasekmėmis ir individo, ir grupės, ir viso kolektyvo lygmenyse. Psichologė mano esant tikslinga atlikti KU situacijos psichologinį tyrimą ir pasvarstė apie poreikį samdyti išorinę komandą pokyčiams įvertinti ir suvaldyti.
Po pranešimo įvyko diskusija. Mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. dr. D. Daunio nuomone, į Universitete vykstančius pokyčius intensyviai gilinasi naujoji KU vadovų komanda; prorektorius pritarė pranešėjai, jog dabar ypač svarbu „grįžti prie žmonių“, jų būsenos, savijautos. Svarbūs Universitetui klausimai turi būti pirmiausia diskutuojami su bendruomene, o tik paskui teikiami svarstyti KU Senatui, Tarybai.
Trečiąjį pranešimą „Ar Klaipėdos universitetui reikia kolektyvinės sutarties?“ pristatė KU darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė doc. dr. Asta Balčiūnienė. Pranešimą sudarė dvi dalys: teorinė (joje buvo paaiškinta, kas yra kolektyvinė sutartis (KS), kaip ji sudaroma ir ką ja galima pasiekti); praktinėje dalyje kalbėta apie derybų dėl naujos KS pasirašymo istoriją; mat senosios KS galiojimo terminas baigėsi 2017 m. birželio 29 d., ir nuo to laiko nepavyko pasirašyti naujos. Visa auditorija pritarė, kad ši sutartis yra reikalinga. Senojoje sutartyje buvo įteisintos geresnės sąlygos KU darbuotojams. KUPS pirmininkė pasidžiaugė, kad pastaruoju metu, atsiradus naujai KU vadovų komandai, profesinei sąjungai rodomas didesnis dėmesys. Tai leidžia tikėtis palankaus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo.
Po pranešimo auditorija pateikė įvairių diskutuotinų klausimų, susijusių su kolektyvine sutartimi.
Ketvirtojo pranešimo, kurį pristatė dr. Vaidotas Granickas, tema – „Darbo kodekso ir kitų teisės aktų taikymo ir aiškinimo problemos: darbuotojo pareigų turinys, užtikrinant etišką darbo aplinką, ir darbo ginčai“. Buvo kalbama apie darbo santykius reglamentuojančius įstatymus; pranešėjas pasidalijo gausia teismine advokato praktika ir suteikė daug vertingų patarimų darbuotojams.
Diskusijos metu dalyviai aptarė jiems rūpimus teisinio pobūdžio klausimus, gvildeno realias problemines situacijas, pasitaikančias jų darbinėje veikloje.
Seminaras truko visą darbo dieną – aštuonias valandas. Dalyviai jį įvertino teigiamai. Akivaizdu, jog siekiant bendrų tikslų reikia bendrauti, kalbėtis, pažinti, aiškintis, būti vieningiems. Tik taip institucija galės žengti konstruktyvios pažangos keliu.
Klaipėdos universiteto profesinės sąjungos informacija
