Vasario 18 d. įvyko antrasis derybų dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties susitikimas. Primename, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) prisistatė deryboms sausio 15 d. ir pateikė šiuo pasiūlymus kolektyvinei sutarčiai:

1. Nustatyti Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį 183 Eur nuo 2020 m. sausio 1 d.
2. Atsižvelgiant į tai, kad yra didelis pareiginės algos koeficientų skirtumas tarp žemiausios ir aukščiausios grandies viešojo sektoriaus darbuotojų, siūloma pakelti apatinę koeficientų ribą, taip mažinant koeficientų žirkles ir didinant darbo užmokestį mažiausią darbo užmokestį gaunantiems viešojo sektoriaus darbuotojams.
3. LPSK sudėtyje esančių profesinių sąjungų nariams suteikti papildomas 3 kasmetinių atostogų dienas, kurios būtų apmokamos Darbo kodekse nustatyta kasmetinių atostogų apmokėjimo tvarka. Profesinės sąjungos nariui nepasinaudojus šiomis kasmetinių atostogų dienomis, jis turėtų teisę jomis pasinaudoti sekančiais metais. Atleidimo iš darbo atveju, profesinės sąjungos nariui išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, skaičiuojant kompensaciją tokia pat tvarka, kokia numatyta kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiuoti.
4. LPSK sudėtyje esančių profesinių sąjungų nariams suteikti apmokamas mokymosi atostogas, jei pateikta švietimo tiekėjo pažyma, kad darbuotojas mokosi pagal formaliojo švietimo programą ar darbuotojo pateikta informacija apie jo dalyvavimą neformaliojo švietimo programoje. Vadovaujantis pateikti dokumentu, darbdavys mokymosi atostogos darbuotojui privalės suteikti tam laikotarpiui, kuris nurodytas švietimo tiekėjo pažymoje ar darbuotojo pateiktoje informacijoje apie dalyvavimą neformaliojo švietimo programoje ir už tą laikotarpį mokėti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.
5. Nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kuriose yra veikianti profesinė sąjunga, kuri priklauso LPSK, darbo tarybos nėra steigiamos, o jau įsteigtos darbo tarybos baigia savo veiklą nuo šios kolektyvinės sutarties įsigaliojimo. Minėtose įstaigose darbuotojų atstovavimą vykdo veikiančios profesinės sąjungos.
6. Nustatyti, kad nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją pas darbdavį turi teisę steigti savo padalinius, kurie yra darbdavio ar darbovietės lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos ir turi visas darbuotojų atstovų teises ir pareigas.

Antrajame derybų posėdyje Vyriausybės pusė informavo, jog nustatyti pareiginės algos bazinį dydį 183 eurus nuo 2020 m. (t.y. atstatyti į prieškrizinį lygį) nemato galimybių. Be to, anot socialinės apsaugos ir darbo vicemistrės Eglės Radišauskienės, bazinis dydis savaime problemų nesprendžia, esą reikia tvarkyti pareiginės algos koeficientų sistemą.

Jai antrino Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis teigdamas, jog galima atstatyti bazinį dydį ir daugiau nieko nedaryti, bet tai tik dar labiau didins atskirtį tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių viešojo sektoriaus darbuotojų. Esą biudžetas yra toks, koks yra, tad reikia susitarti dėl prioritetų.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pasiūlė aiškiai atskirti dviejų grupių darbą: Vyriausybės sudaryta komisija dėl viešojo sektoriaus finansavimo turi numatyti strategines kryptis, o ši derybinė grupė skirta kalbėti apie konkrečius skaičius.

Ji sutiko, jog koeficientų sistema yra socialiai neteisinga, ir pakartojo LPSK siūlymą nustatyti minimalią koeficientų ribą, kuri būtų taikoma visiems šia sistema besivadovaujantiems sektoriams. Be to, LPSK vadovė pabrėžė, jog derybose profesinės sąjungos jaučiasi silpnoji pusė, nes neturi skaičių, kuriais operuoja Vyriausybės pusė.

Dėl papildomų atostogų profesinių sąjungų nariams sutarta, kad profesinės sąjungos turėtų SADM pateikti duomenis, kiek narių jos vienija, kad galima būtų pateikti paskaičiavimus, kiek tai kainuotų biudžetui.

Kalbant dėl 5 LPSK pasiūlyto punkto viceministrė E. Radišauskienė pasiūlė apie tai apskritai nediskutuoti, nes esą dėl profesinių sąjungų ir darbo tarybų funkcijų atskyrimo yra sutarta derybose dėl naujojo Darbo kodekso.

Teisininkė Evelina Šilinytė priminė, jog dėl esamo darbuotojų atstovavimo reglamentavimo Darbo kodekse neigiamai yra pasisakę Tarptautinės darbo organizacijos ekspertai, kurių oficialias išvadas Lietuva turėtų gauti jau netrukus. Nuspręsta diskusijas šiuo klausimu dar pratęsti.

Dėl 6-ojo LPSK pasiūlymo diskusijų nebuvo, nes ši nuostata Seime svarstoma kaip Darbo kodekso pakeitimas, o iki priėmimo likęs tik vienas balsavimas.

Kitas derybų posėdis įvyks vasario 26 d., 15 val.