Tarptautinė darbo organizacija (TDO) išleido Pasaulinę darbo užmokesčio ataskaitą 2018-2019 m., kuri šįmet dedikuota darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumų analizei.

Ataskaita koncentruojasi į du pagrindinius iššūkius:

· kaip rasti tinkamiausias priemones duomenų/statistikos įvertinimui

·kaip mažinti darbo užmokesčio skirtumus tokiais būdais, kurie geriausiai informuotų politikos formuotojus ir socialinius partnerius apie faktorius, kuriais grindžiamas skirtumo atsiradimas

Ataskaitoje minima, kad pasaulinis darbo užmokesčio augimas 2017 m. buvo lėčiausias nuo 2008 m.

Darbo užmokesčio augimas sulėtėjo iki 1.8 % 2017 m., lyginant su 2.4 % 2016 m., pagal duomenis iš 136 valstybių.

Dideles pajamas generuojančiose ekonomikose šalia augančio BVP ir mažėjančio nedarbo lygio darbo užmokesčio augimas gana lėtas. Tokia darbo užmokesčio stagnacija yra kliūtis ekonominiam augimui ir gyvenimo standartų gerėjimui.

Darbo užmokesčio ir produktyvumo santykis. Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio ir darbo produktyvumo tendencijas 1999-2017 m. (didelių pajamų šalyse), darbo produktyvumas didėjo kiek sparčiau (17 %) nei ralus darbo užmokestis (13 %).

Darbo užmokesčio atotrūkis. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslas 8.5 „vienodas darbo užmokestis už vienodos vertės darbą“ kaip pagrindinį indikatorių nurodo vidutinio valandinio darbo užmokesčio palyginimą tarp vyrų ir moterų. Ataskaitos duomenys, apimantys 70 šalių ir apie 80 % viso pasaulio darbo užmokestį gaunančių darbuotojų, rodo, kad moterys vis dar uždirba maždaug 80 % mažiau nei vyrai. Tačiau išsilavinimo lygio skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumams įtakos beveik neturi – daugelyje šalių moterys turi aukštesnį išsilavinimą, tačiau jų darbo užmokestis yra mažesnis, netgi tarp tos pačios profesijos asmenų. Kartu pastebima, kad darbo užmokestis žemesnis yra tuose sektoriuose ir profesijose, kuriuose dominuoja moterys. Kitas faktorius darantis įtaką darbo užmokesčio skirtumams yra motinystė – moterys, turinčios vaikų, statistiškai uždirba mažiau nei jų neturinčios. Tai gali lemti keletas faktorių, tokių kaip darbo rinkos pertraukimą, sutrumpintą darbo laiką ir pan. Todėl labai svarbu teisingesnis šeiminių įsipareigojimų pasiskirstymas ir darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas. Kartu svarbu kovoti su stereotipais ir diskriminacija patenkant į darbo rinką.

Pateikiama interaktyvi darbo užmokesčių skirtumų lentelė https://www.ilo.org/global/about-the-ilo/multimedia/maps-and-charts/enhanced/WCMS_650829/lang–en/index.htm

Remiantis TDO statistika, Lietuvoje darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumas sudaro 15,7% ir yra mažesnis už pasaulinį vidurkį (18,8%).

Ką galime padaryti daugiau? Nors darbo užmokesčio skirtumų mažinimui gali būti naudojamos įvairios politikos ir priemonės, visgi atsakymas priklauso nuo kiekvienos valstybės specifinės situacijos, kadangi veiksniai gali būti skirtingi. Visų prima svarbiausia yra surinkti kokybiškus duomenis ir statistiką dėl darbo užmokesčio paskirstymo. Taip pat siūloma detaliau išanalizuoti darbo užmokesčio struktūrą, ypač kur moterų darbo jėgos dalyvavimas tam tikruose sektoriuose ir profesijose yra mažas. Svarbu identifikuoti, ar darbo užmokesčio skirtumai yra didžiausi tarp žemiausio, vidutinio ar aukščiausio darbo užmokesčio pasiskirstymo – ten, kur tinkamai sukurta minimalaus darbo užmokesčio nustatymo sistema galima sumažinti darbo užmokesčio skirtumus tarp žemiausių pajamų, tuo tarpu darbo užmokesčio skirtumui tarp didesnes pajamas gaunančių asmenų įtakos gali turėti kolektyviniai susitarimai, kurie taikomi pažeidžiamoms darbuotojų grupėms, įtvirtinantys nuostatas dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo skaidrumo, taip pat priemonės, skatinančios didesnį moterų atstovavimą aukštesnėse pozicijose.

Su visa TDO ataskaita ir jos santrauka anglų kalba galite susipažinti čia: https://www.ilo.org/global/research/global-reports/global-wage-report/2018/lang–en/index.htm