Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui didžiausių pasikeitimų laukta atlyginimų srityje. Tačiau pastebėta, kad dalis įmonių nenoriai pereina prie skaidrios atlyginimų politikos, o ginčai dėl laiku neišmokėto uždarbio išlieka pagrindiniu klausimu darbo ginčų komisijoje.

Viena aktualiausių šiandienos problemų – kad dalyje įmonių nėra patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos arba ji tėra fiktyvi. Tai reiškia, kad atėjęs į tokią įmonę darbuotojas iš tiesų nežino, kokio dydžio alga už kokią pareigybę priklauso, kokios taikomos papildomos išmokos ir priedai, ar nustatytas atlyginimas nėra diskriminuojantis ir panašiai.

Darbo apmokėjimo sistema yra privaloma visoms įmonėms, kuriose dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Sistemos įgyvendinimas turi būti aiškiai apibrėžtas įmonės kolektyvinėje sutartyje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikina, kad, nors darbo apmokėjimo sistema privalo būti viešas įmonės dokumentas, visgi praktikoje tai gana sunkiai įgyvendinamas uždavinys.

„Įmonėse, kur yra profesinės sąjungos, yra ir kolektyvinės sutartys, kuriose apibrėžta ir darbo apmokėjimo sistema. Kur profesinių sąjungų nėra – situacija liūdnesnė. Teko susidurti net su tokiais atvejais, kad patys darbdaviai nežino, kas ta darbo apmokėjimo sistema. Kitur tai tik formalus dokumentas paukščiukui užsidėti. Tokioje įmonėje darbuotojas nesijaučia saugus, nežino ir negali reikalauti ar derėtis klausimais, susijusiais su jo darbo santykiais. Darbdaviai visais būdais stengiasi išvengti darbo apmokėjimo sistemos kaip pagrindinio priedo kolektyvinėje sutartyje. Tačiau šiandien mes turime Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei Darbo inspekcijos pažadą, kad bus vykdomi tokių įmonių patikrinimai. Jeigu įmonėse nebus apibrėžtos aiškios darbo apmokėjimo sistemos, tokios įmonės bus baudžiamos“, – pabrėžė Inga Ruginienė.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
© Lietuvos žinios