Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kreipėsi į Vyriausybę klausdama, kaip pasikeitus didelei daliai mokestinių teisės aktų nuo 2019 m. bus indeksuojamas darbuotojų darbo užmokestis užtikrinant, kad darbuotojų po mokesčių gaunama alga nesumažėtų.

Klausta, kaip bus perskaičiuojami prie atlyginimo skiriami priedai (priemokos) ir darbo užmokestis už atliekamą papildomą darbą, kaip ketinama užkirsti kelią piktnaudžiavimams, kaip bus perrašomos darbo sutartys, kaip bus vykdomos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros, darbo apmokėjimo sistemos nuostatų keitimas ir pan.

Publikuojame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą.

 

Dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo

 

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 str. 4 d. numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. Pagal šios dalies nuostatas perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos draudėjams ir apdraustiesiems asmenims, turintiems santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, ir draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu.

Minimas darbuotojo bruto darbo užmokestis, kuris privalo būti perskaičiuojamas, turėtų būti suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 139 str. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

Paminėtina, kad jeigu darbo apmokėjimo sistemoje, kuri privaloma darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, yra numatyti tam tikri darbo užmokesčio dydžiai eurais, tai, įgyvendinant Įstatymo 9 straipsnio nuostatas dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo, turėtų būti keičiamos darbo apmokėjimo sistemos nuostatos prieš tai atliekant informavimo ir konsultavimo procedūras Darbo kodekso 206 str. nustatyta tvarka.

Darbo kodekso 206 str. numatyta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo: <…> 3) dėl darbo apmokėjimo sistemos, kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties; <…>. Apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų darbo taryba informuojama prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybų susitarimai. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.

Papildomai paaiškiname, kad jei darbo sutartyje numatyta, kad papildoma darbo užmokesčio dalis, apskaičiuojama kaip procentas nuo pagrindinio atlyginimo, tai šio procentinio dydžio keisti nereikia, nes keičiantis pagrindinei darbo užmokesčio daliai, keisis ir papildoma jos dalis. Jei papildoma darbo užmokesčio dalis mokama kaip fiksuota suma, tai ši suma turi būti perskaičiuota, ją padidinant 1,289 karto.

Jeigu tam tikra papildoma darbo užmokesčio dalis yra apskaičiuojama kaip, pvz.,  procentas nuo darbuotojo asmeninių pardavimų (bendrovės produktų sumos), tai nuo asmeninių pardavimų apskaičiuota papildoma darbo užmokesčio dalis eurais taip pat turėtų būti padidinama 1.289 karto siekiant užtikrinti tai, kad nuo 2019 metų sausio 1 d. darbuotojo neto darbo užmokestis nesumažėtų dėl draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam.

Analogiška situacija būtų ir su darbo apmokėjimo sistemoje numatytomis ketvirčio ir metinėmis premijomis, kurių dydžiai priklauso nuo įmonės finansinių rodiklių. Apskaičiuotas darbuotojui premijų dydis eurais turėtų būti padidinamas 1.289 karto.

Atkreiptinas dėmesys, kad kilus neaiškumams dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo, visais atvejais reikia laikytis principo, kad neto darbo užmokestis darbuotojui negali sumažėti.

 

Dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo

 

Jeigu įsigaliojus Įstatymui darbuotojui pagal Darbo kodeksą ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo iki Įstatymo įsigaliojimo gauto darbo užmokesčio, ir apskaičiuojant šį užmokestį į skaičiuojamąjį laikotarpį (ar jo dalį) patenka atitinkami mėnesiai iki Įstatymo įsigaliojimo, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį turėtų būti traukiama atitinkamais mėnesiais iki Įstatymo įsigaliojimo apskaičiuota darbo užmokesčio suma, padidinta 1,289 karto.

 

 

Dėl darbo sutarčių pakeitimo

 

Iki 2018 m. gruodžio 31 d. turėtų būti pakeičiamos su darbuotojais sudarytos darbo sutartys jose keičiant darbo apmokėjimo sąlygą – padidinant nustatytą bruto darbo užmokestį 1,289 karto. Perskaičiuotas darbo užmokestis darbuotojui bus mokamas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Paminėtina, kad darbo apmokėjimo sąlyga yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kuri privalo būti aiškiai apibrėžta darbo sutartyje, todėl, keičiantis teisiniam reguliavimui, privalo būti pakeista ši darbo sutarties sąlyga. Atsižvelgus į tai, kad darbo sutarties pakeitimą sąlygoja teisinio reguliavimo pakeitimas ir į tai, kad faktiškai darbuotojo darbo sąlygos nesikeičia – jo gaunamas neto darbo užmokestis nesumažėja, šiam formaliam darbo sutarties pakeitimui nereikalaujama gauti išankstinio rašytinio darbuotojo sutikimo, tačiau pats darbo sutarties pakeitimas turi būti atliktas.

 

Dėl kontrolės

 

Pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuris manys, kad darbdavys (draudėjas) pažeidė jo teises dėl Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos (darbo užmokesčio perskaičiavimo) nevykdymo ar netinkamo vykdymo, turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą prašydamas įpareigoti darbdavį (draudėją) vykdyti šią pareigą bei atlyginti atsiradusią žalą.

Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnyje numatytos sankcijos darbdaviams už Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus (bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų, pakartotinio pažeidimo atveju –  nuo 1400 iki 3000 eurų, tyčinio pažeidimo atveju  – nuo 2700 iki 6000 eurų). Dėl ANK 99 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai.

ANK pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2207(2) siūloma keisti šią nuostatą į ją įtraukiant ir Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytus darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus.