Dažnai girdime skambius žodžius „piliečių įgalinimas“, „iniciatyvos iš apačios“, „žmonių valdžia“. O ar žinome – dar svarbiau – kaip dažnai mes, ES piliečiai, naudojamės teise siūlyti pokyčius energetikos, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ar kitose srityse, kur Europos Komisija turi įgaliojimus?

Taip, Jūs supratote mane teisingai. Mes, Europos Sąjungos piliečiai, politinius sprendimus galime paveikti ne tik per rinkimus. Kaip? Tereikia suburti bent septynių narių, turinčių teisę balsuoti EP rinkimuose, piliečių komitetą iš septynių ES šalių narių. To užtenka pirmam Europos piliečių iniciatyvos žingsniui žengti. Ne taip sudėtinga, tiesa?

Kam visa to reikia?

Europos piliečių iniciatyva – puiki galimybė parodyti Europos politikams, kas rūpi mums, paprastiems ES šalių piliečiams. Ši priemonė suteikia galimybę skirtingų valstybių narių piliečiams sutelkti jėgas ir drauge paveikti ES politikos procesus rūpimais klausimais.

Aišku, viskas skamba gražiai, nors ir sunkoka suvokti, kaip ES gyventojai gali daryti įtakos tokiam dideliam valdymo mechanizmui. Taip pat ir „slenkstis“, t. y. kad Europos Komisija imtųsi realių veiksmų, gana didelis: reikia surinkti ne mažiau kai milijoną parašų ir bent septynios dalyvaujančios šalys turi turėti minimalų būtiną pritariančiųjų skaičių.

Neįmanoma? Netiesa. Galiu paminėti vieną iš sėkmingų pavyzdžių –  2017 m. sausį įregistruota iniciatyva uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones bei aplinką nuo toksiškų pesticidų tų pačių metų spalį jau turėjo surinkusi 1070865 pritarimo pareiškimus, o gruodžio viduryje Europos Komisija jau priėmė komunikatą! Jame nustatyti veiksmai, kurių bus imtasi atsižvelgiant į iniciatyvą.

Verta pasidžiaugti ir lietuvių aktyvumu „Right 2 water“ („Teisė į vandenį“) iniciatyvoje, skelbiančioje, kad kiekvienas turime teisę į švarų vandenį. Tuomet dėl Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pastangų Lietuva ne tik surinko nustatytą minimalią parašų kvotą  (9000), bet ir  gerokai viršijo ją – buvo surinkti net 14069 parašai! Šių metų birželį ji jau svarstyta Europos Komisijoje.

Pirmas žingsnis – vietinės iniciatyvos

Ne kas kitas, o piliečiai kuria šalies ateitį. Dėl to jų įsitraukimas privalo būti skatinimas. Aišku,  nebūtina pradėti nuo Europos Sąjungos lygmens. Džiugi tendencija yra ta, kad vis daugiau žmonių prisideda prie pokyčių savose bendruomenėse ir siekia jas paversti patrauklesnėmis ir patogesnėmis gyventi. To siekti galima įvairiausiais būdais – kuriant įvairias socialines erdves, puoselėjant aplinką, sprendžiant konkrečiai teritorijai aktualias problemas ir šitaip po truputį gerinant gyvenimo kokybę.

Dalyvavimas aktyvioje pilietiškoje veikloje stiprina tarpusavio bendradarbiavimo įgūdžius, didina susidomėjimą visuomene, teisine ir politine sistema bei padeda suvokti atsakomybę savo bendruomenei. Net ir menkiausias gyventojų prisidėjimas prie gerovės kūrimo gali paveikti viešuosius sprendimus. Visuomenė ne tik gali, bet ir turi būti įtraukta į daugelį probleminių sričių viešinimo ir jų šalinimo procesus. Taigi, nors Europos piliečių iniciatyva gali būti katalizatorius  didžiuliems pokyčiams, nepamirškime, kad savo aplinką galime pagerinti ir paprasčiau – kad ir per savivaldybes. Juk demokratinėje santvarkoje valdžia turi atstovauti juos išrinkusiems žmonėms.

Iniciatyvos kviečia bendradarbiauti

Didžioji dalis gyventojų yra ne tik rinkimų teisę turintys piliečiai, bet ir darbuotojai. Čia ir darbuotojų indėlis į darbo sąlygų gerinimą gali stipriai pagerinti padėtį. Norint saugiai ir produktyviai dirbti, kartais tuo tenka pasirūpinti patiems. Dėl to iniciatyvos ir čia neturėtų būti užmirštos. Tai – dar paprasčiau. Nereikia išradinėti dviračio, sprendžiant tokias problemas padeda profesinės sąjungos. Taigi, galbūt Jūsų įmonė jau seniai norėjo pradėti kokią nors socialinę iniciatyvą? Gal turite puikių idėjų, kaip pagerinti darbovietę?

Drąsiau – turite tarptautinėje teisėje įtvirtintą galimybę būti socialiniais partneriais ir dalyvauti įmonių valdymo procesuose. Juk valdžia mūsų rankose – tereikia nepabijoti ja naudotis.

Teorinės galimybės yra, bet kodėl atsitinka taip, kad retas mūsų tuo pasinaudojame? Galbūt vienas atsakymų – informacijos stoka? Vis tik ji nesunkiai randama internete, laikraščiuose, žurnaluose.   Gal tiesiog esame per mažai socialiai atsakingi? Gal mums reikėtų padrąsinti tiek save, tiek kitus imtis iniciatyvų; tapti pilietiškesne visuomene, dalyvauti diskusijose ir prisidėti prie visuomenės, o tuo pačiu ir savo gyvenimo gerovės kūrimo?

Pasinaudodama proga, dar kartą drąsinu Jus nebijoti imtis spręsti savoms bendruomenėms, šaliai ar net visai ES aktualių problemų. Kaip primena senas geras posakis – kiekviena tūkstančio kilometrų kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio.

Jolita Šukytė, asociacijos „LPSK jaunimas“ valdybos narė