Rugsėjo 7-9 d. įvyko tradicinis F. Eberto fondo bei Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) finansuojamas LPSK moterų centro seminaras Palangoje.

Sveikinimo žodį renginio pradžioje tarė LPSK pirmininkė Inga Ruginienė bei LPSK moterų centro pirmininkė Irena Petraitienė.

Vienas aktualiausių ir bene dažniausiai šiuo metu aptarinėjamų klausimų – tai LR Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pakeitimai, kurie palies didžiąją dalį darbuotojų. Su jais seminaro dalyves supažindino Valstybinės mokesčių inspekcijos Švietimo ir konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Mikalauskienė. (pristatymą galima rasti čia)

Jau praėjo kiek daugiau kaip metai, kai mūsų šalyje įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas. Renginio dalyvėms buvo svarbu sužinoti, kokie pokyčiai įvyko darbo rinkoje, su kokiomis problemomis susiduria darbuotojai, kokius pažeidimus yra užfiksavusi Valstybinė darbo inspekcija. Pranešimą šia tema parengė teisininkė Evelina Šilinytė. (pristatymą galima rasti čia)

Apie neįgaliųjų teisių integravimą ir neįgalių moterų padėtį  Europoje kalbėjo LPSK Moterų centro pirmininkė,  Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narė Irena Petraitienė.  Ji pateikė EESRK parengtą nuomonę  „Neįgaliųjų moterų padėtis“. (nuomonę galima rasti čia). Ji pabrėžė, kad negalią turinčios moterys yra viena jautriausių visuomenės grupių, nes patiria daugialypę diskriminaciją dėl vyraujančių lyties ir neįgalumo stereotipų. Jei lyginsime su negalią turinčiais vyrais, jos atsiduria prastesnėje situacijoje ir darbo rinkoje bei švietimo sistemoje.

Neįgalios moterys ir merginos  sudaro  16 proc. visų Europoje gyvenančių moterų.  Neįgalių moterų Lietuvoje kaip ir visoje ES yra kiek daugiau nei vyrų, moterys sudaro 52,4 proc. visų neįgaliųjų Lietuvoje. Matyti žmonių su negalia gatvėje, kavinėse, kitose viešosiose erdvėse dar nėra labai įprasta, todėl visuomenės požiūris yra gana atsargus. Dažnai nežinome, kaip elgtis, kaip bendrauti, ar padėti, ar geriau nesisiūlyti kol neprašo. Jeigu matyti žmones su negalia kasdieniame gyvenime būtų įprasta, tai ir visuomenės požiūris gerėtų.  Žmonės su negalia turėtų aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime, dirbti, mokytis, leisti laiką kartu, o dabar turime specializuotas mokyklas, socialines įmones ir kitus būdus, kuriais segreguojame visuomenę. Pastebime, kad turintiesiems sprendimų galią trūksta lygių galimybių suvokimo. Ši stoka juntama ir visuomenėje. Žmonės per mažai galvoja priimdami sprendimus, kurdami produktus, teikdami paslaugas, organizuodami švietimo paslaugas ar darbo sąlygas. Be to, nepakankamai konsultuojamasi su neįgalioms moterims ir mergaitėms atstovaujančiomis organizacijomis.

Europos Sąjunga  turėtų paskatinti neįgalias moteris viešose sprendimų priėmimo institucijose imtis vadovaujamojo vaidmens ir suteikti joms galimybių steigti neįgalių moterų organizacijas ir tinklus. Neįgalioms moterims turėtų būti skirtos mokymo ir kuravimo programos, įgalinančios jas dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime.

Seminare dalyvavo žurnalistė, šiuo metu VU partnerystės docentė Dalia Kutraitė. Ji kalbėjo apie tai, kaip reikia kalbėt, kad tave ne tik išklausytų, bet ir išgirstų. Docentė labai įtaigiai, pasitelkdama gausybę vaizdinės medžiagos, aiškino renginio dalyvėms, kaip pasirengti deryboms su darbdaviu bei pasiekti norimų rezultatų.

LPSK MC pirmininkės pavaduotoja Daiva Atmanavičienė supažindino renginio dalyves su Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) darbuotojų teisių tyrimo (Global Rights Index 2017) ataskaitos išvadomis. Pasak vienos iš jų: „Lietuva su kitomis Baltijos šalimis patenka tarp šalių, kuriose vyksta pakartotiniai teisių pažeidimai“. Pirmininkės pavaduotoja priminė moterims, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (26 straipsnis. Darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais), visiems darbdaviams įtvirtinama pareiga įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, o organizacijų, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, darbdaviai privalo priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos ir jos vykdymo priežiūros priemones. D. Atmanavičienė organizavo ir darbą grupėse tema „Pažeidžiamiausių darbo rinkoje darbuotojų teisių apsauga”. Renginio dalyvės buvo suskirstytos į 3 darbo grupes, kuriose turėjo atlikti paskirtas užduotis.  (užduotį ir visą pristatymą galima rasti čia)

Pirmoji darbo grupė formulavo galimas kolektyvinės sutarties nuostatas dėl vyresnio (priešpensinio) amžiaus darbuotojų (darbo rezultatai čia), antroji – dėl moterų (tame tarpe besilaukiančių ir neseniai pagimdžiusių), turinčių įsipareigojimų šeimai (darbo rezultatai čia), trečioji – dėl neįgalių darbuotojų (darbo rezultatai čia) darbo sąlygų gerinimo. Renginio dalyvės pateikė pasiūlymų dėl Moterų centro veiklos gerinimo.

Seminaro dalyvės gavo ne tik nemažai naudingos ir profesinių sąjungų veiklai būtinos informacijos, bet ir šiek tiek pailsėjo, kad sugrįžusios galėtų naujai įgytas žinias pritaikyti darbo vietoje.

LPSK MC pirmininkės pavaduotoja Daiva Atmanavičienė