Dėl savo globalumo tarptautinės korporacijos veikia teisminėje ir jurisdikcinėje tuštumoje. Dėl to pasaulyje tebesitęsia piktnaudžiavimas ir žmogaus teisių pažeidimai. Už tai tiesioginę ar netiesioginę atsakomybę neša būtent transnacionalinės korporacijos.

Dabartinis globaliomis tiekimo grandinėmis besiremiantis prekybos modelis konkurencingose – pigiose – rinkose dažnai kuria oraus darbo standartų neatitinkančias darbo vietas. Nei savanoriški standartai, nei tarptautinės teisės įpareigojimai valstybėms neužtikrina tinkamos darbuotojų ir nukentėjusiųjų gynybos. Dėl to būtina skubiai užkardyti žmogaus ir profesinių sąjungų teisių pažeidimus, o aukoms palengvinti prieigą prie teisingumo, atitinkamos pagalbos ir kompensacijų.

2014 m. birželį Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba priėmė Rezoliuciją 26/9 ir įkūrė tarpvyriausybinę darbo grupę dėl tarptautinių korporacijų ir kitų verslo bendrovių. Joje siekiama sukurti tarptautinius teisiškai įpareigojančius instrumentus, reguliuojančius jų veiklą žmogaus teisių kontekste.

Pasaulinis darbo judėjimas ilgą laiką siekė įtvirtinti globalų tarptautinio verslo reguliavimą, tad sveikino šią rezoliuciją. Nuo tada Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija ir dalis Globalios sąjungos federacijų dalyvavo plėtojant privalomą susitarimą dėl verslo ir žmogaus teisių santykio. Tuo pačiu ir toliau siekiama universalaus Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) fundamentalių konvencijų ratifikavimo (įskaitant dėl sveikatos ir saugos darbe) ir remiamos TDO galimybės trišaliu principu formuoti pasaulinius darbo standartus.

Vis tik naujos konvencijos ir įrankiai reikalingi tam, kad būtų atliepta pasikeitusiai tarptautinės ekonomikos prigimčiai ir to įtaką darbuotojams, jų teisėms bei darbo sąlygoms. Minėtoji įpareigojanti tarptautinė sutartis dėl transnacionalinio verslo ir žmogaus teisių santykio privalo pabrėžti unikalų TDO vaidmenį formuojant ir prižiūrint tarptautinius darbo standartus.

Pasaulinis darbo judėjimas pabrėžia, kad jokia procedūra rengiant šią įpareigojančią tarptautinę sutartį neturi tapti pretekstu verslui ar vyriausybėms tinkamai neįtvirtinti Jungtinių Tautų patvirtintų pagrindinių principų dėl verslo ir žmogaus teisių. Pastarieji universaliai pripažįstami bei remiami ir išlieka svarbiu bei aktualiu pokyčius inicijuojančiu instrumentu.

 

Ko norime?

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) remia efektyvią privalomą tarptautinę sutartį, kuri globalioje finansinių ir ekonominių vienetų veikloje vestų link visapusiškos pagarbos įstatymo viršenybei ir darkart patvirtintų pagarbą žmogaus teisėms ir bendram visuomenės interesui. Tai visada turi būti aukščiau privačių korporatyvinių interesų gynimo. Būtina panaikinti norminę asimetriją ir suformuoti  tvirtesnį požiūrį į tarptautinio verslo įsipareigojimus, kad būtų realiai įgalinta valstybių pareiga apginti žmogaus teises.

Europos Sąjunga artėjančiose derybose siekiant pasaulinio teisingumo vaidins svarbų vaidmenį, ypač dabar – augančios izoliacijos laikais. ES siūlo pradėti derybas dėl tarptautinės sistemos ir investuotojų teisių (Daugiašalis investicijų teismas). Esame įsitikinę, kad dažno korporacijų piktnaudžiavimo kontekste žmogaus teisių stiprinimas ir parama turėtų tapti prioritetu. Dėl to skatiname ES ir atskiras valstybes nares pasinaudoti istorine galimybe ir paremti minėtąją JT sutartį bei parodyti, kad Europa yra daugiašališkumo, žmogaus teisių ir globalaus verslo taisyklių įtvirtinimo čempionė. Taip ES prisidėtų prie tvaraus ir sąžiningo ekoniminio, socialinio ir demokratinio progreso.

Kokie yra minimalūs šios sutarties standartai Europos profesinių sąjungų konfederacijos paramai gauti?

 

Apimtis

Sutartis turėtų apimti visas tarptautiniu mastu pripažįstamas žmogaus teises, įskaitant darbuotojų ir profesinių sąjungų teises (kaip apibrėžta TDO tarptautiniuose darbo standartuose), įskaitant teisę streikuoti ir imtis tarpvalstybinių industrinių veiksmų.

Visos verslo įmonės, nepaisant jų dydžio, sektoriaus, veiklos konteksto, priklausomybės ir struktūros, turėtų būti įtrauktos, taip vengiant atsakomybės spragų. Sutartis taip pat turėtų apimti ir visas galimas darbo santykių formas. Pagarba fundamentinėms teisėms organizuotis ir kolektyviai derėtis turėtų būti remiama. Sutartyje turėtų būti įtvirtinta, kad darbuotojų atstovų nepriklausomybė, socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos laikytini geriausiu būdu ginti ir įtvirtinti darbuotojų teises.

 

Pareiga ginti ir už valstybės ribų

Sutartis turėtų nustatyti motininėms kompanijoms, esančioms ne tose pačiose šalyse, eksteritorialų reglamentavimą, o nukentėjusiems suteikti galimybę siekti teisingumo tarptautinių kompanijų valstybėse buveinėse. Tokia pareiga seka iš to, kad valstybės turėtų imtis visų su tarptautine teise derančių racionalių priemonių, jog privačius rinkos dalyvius atgrasytų nuo neigiamai žmogaus teises veikiančių veikų.

JT pagrindinis principas 25 sako, kad: „Sudėtinė jų pareigų dalis yra gynyba nuo su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų. Dėl to valstybės turi imtis atitinkamų teisinių, administracinių ar kitokių reikalingų žingsnių, kai toks piktnaudžiavimas pastebimas jų teritorijoje ir/ar jurisdikcijoje, kad paveiktieji turėtų prieigą prie veiksmingos teisinės gynybos. Vis dėlto JT Ekonomikos, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas eina toliau ir pažymi, kad valstybės turėtų „imtis žingsnių vengiant tarptautinių korporacijų, kurių pagrindinė buveinė yra jų jurisdikcijoje, sukeltų žmogaus teisių pažeidimų užsienyje“.

Pagal Tarptautinį susitarimą dėl civilinių ir politinių teisių JT Žmogaus teisių komitetas 2012 m. konstatavo: „valstybės skatinamos nusistatyti aiškų lūkestį, kad visos verslo įmonės, kurių nuolatinė būstinė yra jų teritorijose ir/ar jurisdikcijoje, gerbtų žmogaus teisės standartus visose operacijose (kaip  nustatyta susitarime). Taip pat raginama imtis atitinkamų priemonių sustiprinti teisinės gynybos priemones žmonėms, tapusiems tokių užsienyje veikusių įmonių aukomis. Mastrichto sutarties principų dėl valstybių sienas peržengiančių pareigų dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių patvirtinimas yra kitas pavyzdys šių tendencijų įsitvirtinimo pavyzdys. Čia JT pagrindiniai pirincipai atsilieka nuo dabartinės tarptautinės teisės.

 

Aukoms įtvirtinti prieigą prie efektyvių teisinių išteklių

Be teisinių priemonių, slepiančių motinines įmones nuo atsakomybės, galimybė aukoms siekti teisinės gynybos taip pat veikiama to, kad transnacionalinės korporacijos dažnai pažeidžia žmogaus teises šalyse, pasižyminčiose silpna ar abejotinos nepriklausomybės teisine sistema.

Valstybės turėtų imtis reikalingų veiksmų aukoms užtikrinant prieigą prie efektyvių teisinių išteklių:

  • kai žmogaus teisės pažeidžiamos jų teritorijoje ir/ar jurisdikcijoje;
  • kai žmogaus teisės pažeidžiamos ne jų teritorijoje ir/ar jurisdikcijoje, bet įvykdomi darinio, turinčio veiklos centrą toje valstybėje ar turinčio verslo santykių su tokiu dariniu.

 

Tarptautinių korporacijų pareigos

Tarptautinės korporacijos turi būti įpareigotos gerbti žmogaus teises. Tai reiškia, kad joms turi būti uždrausta veikti kitus pažeidžiant žmogaus teises, taip pat jos turėtų ištaisyti neigiamas pasekmes, jei yra su tuo susijusios.

 

Tarptautiniai stebėsenos mechanizmai

Įpareigojanti sutartis turėtų numatyti darinio, skirto reguliariai stebėti sukurtų priemonių taikymą ir remti valstybes įgyvendinant įsipareigojimus nacionaliniu lygiu, įsteigimą. Šiam dariniui reikėtų suteikti kompetenciją gauti ir nagrinėti informaciją apie rimtus verslo sukeltus (ar su juo susijusius) žmogaus teisių pažeidimus. Jei šie ypač rimti – galimai išplitusi ar sisteminė problema, – už stebėseną atsakingas darinys turėtų imtis tyrimo ir pateikti rekomendacijas. Nukentėjusieji ir jų gynėjai bei jiems atstovaujančios organizacijos, įskaitant profesines sąjungas ir pilietinės bendruomenės organizacijas, turėtų gauti prieigą prie šių machanizmų ir naudotis jų įžvalgomis, rengiant skundus teismams dėl tarptautinių korporacijų veiksmų.

Tokių mechanizmų įkūrimas jau tapęs praktika Jungtinių Tautų Organizacijos rėmuose ir regioninėse sutartyse dėl žmogaus teisių. Šie mechanizmai privalo veikti taip, kad sustiprintų nepakeičiamų TDO priežiūros mechanizmų vaidmenį. Sutartimi įteisintas darinys turėtų būti įgalintas bendradarbiauti su TDO priežiūros mechanizmais ir jų ekspertais, jei skundai susiję su tarptautiniais darbo standartais.

 

Kur toliau?

Europos profesinių sąjungų konfederacija primygtinai ragina ES visapusiškai įsitraukti į JT darbo grupę kuriant Sutarties instrumentus. ES turėtų priimti Sutarties pasiūlymui palankią poziciją ir aktyviai dalyvauti tarpvyriausybinėje darbo grupėje, turinčioje išplėtoti ambicingą tarptautinę privalomą sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių.

ES turėtų susilaikyti nuo naujo mandato reikalavimo. Bet koks bandymas atnaujinti procesą kelia riziką susilpninti ar sugadinti sumanymą. Vietoj to ES per savo mandatą pagal 2014 m. rezoliuciją turėtų įsitraukti į darbo grupę. Sutarties plėtojimo procesai pradėti prieš ketverius metus, laikas ES pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip ši sutartis galėtų įtraukti ir profsąjungas, ir pilietinės bendruomenės organizacijas ją toliau plėtojant.

Taip pat prašome Europos profesinių sąjungų konfederacijos narių prisijungti prie šios priemonės vystymo ir raginti savas vyriausybes paremti Sutartį Europos Taryboje bei įtikinti tai padaryti vis dar abejojančias valstybes nares.

Parengė Vaiva Sepetkaitė