Policijos departamentas pertvarką vykdė netinkamai

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 12 d. patenkino profesinių sąjungų skundą. Pripažinta, kad įgyvendinant policijos reformą, Policijos departamentas tinkamai neįgyvendinimo darbuotojų informavimo ir konsultavimo. Tai reiškia, kad PD 2016 m. rugpjūtį-rugsėjį visoje Lietuvoje naujos pareigybės įsteigtos neteisėtai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtintų Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenų pagrindu inicijuota policijos reforma, be kita ko, priimti ir ginčijami sprendimai dėl naujų pareigybių tam tikruose apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose įsteigimo.

Profesinės sąjungos, įžvelgdamos darbo įstatymų pažeidimus, kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą ir Policijos departamentą, reikalaudamos pašalinti pažeidimus, išnagrinėti profesinių sąjungų reikalavimus bei pateikti reikalingą informaciją, susijusią su policijos reforma. Policijos departamentas reikalavimus atmetė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Policijos departamento sprendimus atmesti profesinių sąjungų reikalavimus bei panaikino eilę Policijos departamento 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais priimtų įsakymų dėl naujai steigiamų pareigybių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Telšių, Marijampolės, Utenos apskričių komisariatuose. Iš viso panaikinti 11 įsakymų bei 2 sprendimai. Tai reiškia, kad visos šių įsakymų pagrindu įsteigtos pareigybės yra įsteigtos neteisėtai.

Teismas pažymėjo, kad darbdavys, prieš priimant sprendimus, kurie gali daryti reikšmingą įtaką darbuotojų teisėms ar pareigoms, privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams. Taip pat – dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbuotojų atstovų pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbuotojų atstovams susitikti su sprendimus priimančiais kompetentingais darbdavio atstovais ir gauti motyvuotus atsakymus. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo.

Byloje nustatyta, kad generalinis komisaras Linas Pernavas patvirtino pavyzdinius pareigybių aprašymus ir skirtingų Apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų struktūras (sudėtis). Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovai pagal patvirtintus pareigybių aprašymus ir patvirtintus steigiamų pareigybių sąrašus turėjo perkelti esamus pareigūnus į naujas pareigybes Apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose. Vis dėlto generaliniam komisarui tvirtinant steigiamų pareigybių sąrašus skirtinguose Apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose, nebuvo vykdoma informavimo ir konsultavimo procedūra su profesinių sąjungų atstovais, kurie turėjo teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl sprendimų, kurie gali sukelti darbuotojams teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius.

Teismas konstatavo, kad Policijos departamentas privalėjo informuoti profesines sąjungas ir konsultuotis su jų paskirtais atstovais dėl vykdomų veiksmų, taip pat privalėjo aktyviai stengtis pasiekti susitarimą, kuris tenkintų abi socialinio dialogo šalis.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad profesinių sąjungų skundas yra pagrįstas.

Šaltinis: Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!