Lietuvos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau pradėjo svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo projekto, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto, Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir juos lydinčių įstatymų projektus.

Šiuos įstatymus balandžio 11 d. komiteto posėdyje pristatė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Komiteto darbe dalyvavo Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotoju profesinės (LVTPS) sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė, pirmininkės pavaduotoja Rima Kisielienė ir LVTPS valdybos narys, Dvišalės komisijos prie Trišalės tarybos narys  Vidmantas Punelis. Nors įstatymų rengėjai atsižvelgė į LVTPS pasiūlymus, tačiau pirmininkė išreiškė nepasitenkinimą, kad įstatyme nėra įteisinta galimybė valstybės tarnyboje sudaryti kolektyvines sutartis  ir kad sprendimų teisė vienašališkai teikiama tik įstaigos, organizacijos vadovui.

„Darbuotojų  priėmimo į darbą, darbuotojų vertinimo galimybes. Susidaro įspūdis, kad tik vienvaldis darbdavys turi teisę spręsti įstaigos, organizacijos problemas ir tik jis rūpinasi darbo rezultatais. Apie tai, kad ir turėtų vykti socialinis dialogas ar kad kolektyvo problemos būtų sprendžiamos kartu su darbuotojų atstovais, profesinėmis sąjungomis, į demokratiją vis žengiančioje Lietuvoje nėra net užuominos, – sakė I. Petraitienė. – Tai kokią valstybės tarnybą mes kuriame? Paklusnią, neturinčią savo nuomonės ar mąstančią, kompetentingą ir laisvą. Apsispręskime pagaliau.“

***

 

Pakeitimus ir pasiūlymus dėl  Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo, kuriuos pateikė LVTPS ir Mariampolės savivaldybės administracijos profesinė sajunga galite rasti žemiau:

 Pasiūlymai VTĮ projektui 2018

 

DĖL PASTABŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI PATEIKIMO

Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga, išnagrinėjusi gautą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą, teikia pastabas šiam projektui:

Negalime sutikti su įstatyme planuojama nuostata, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) priklauso nuo institucijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičiaus. Būtent pagal tai institucijos skirstomos į grupes, kaip kad yra nustatyta įstatymo projekto 2 priede „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“. Tai ydinga nuostata, nes, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, konkretus valstybės tarnautojas privalo kokybiškai atlikti jam pavestas funkcijas.

Be to, institucijose, aptarnaujančiose didesnę teritoriją, būna daugiau tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų. Ir priešingai, mažesnę teritoriją aptarnaujančios institucijos visada turi mažiau darbuotojų, tačiau privalo užtikrinti, kad būtų teikiamos visos viešosios paslaugos ir vykdomos kitos konkrečiai institucijai pavestos funkcijos. Tokiu būdu, mažesnėse (mažesnį skaičių gyventojų aptarnaujančiose) institucijose vienam darbuotojui būna pavedama vykdyti daugiau ir įvairesnių funkcijų ir pareigų, kurios reikalauja didesnės specifinių žinių ir gebėjimų įvairovės.

1. Siūlome apskritai atsisakyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes, juolab, kad net ir toje pačioje grupėje esančių valstybės tarnautojų algų koeficientams (baziniais dydžiais) nustatomos intervalo ribos.

  1. Siūlome siaurinti valstybės tarnautojų algų koeficientų (baziniais dydžiais) intervalus, nes tai sudaro galimybes labai smarkai diferencijuoti algas tas pačias funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams. Kokiu principu tokia diferenciacija bus vykdoma, įstatymas nenustato, todėl praktiškai bus taikoma praktika „patinka – nepatinka“, savas – ne savas“, „partijos narys – nepartinis – ne tos partijos narys“ ir t.t.

  2. Ypač kritikuotina įstatyme numatoma nuostata, kad kuo žemesnė pareigybė, tuo didesnis algų koeficientų intervalas (pvz., savivaldybės administracijos direktoriaus algos koeficiento intervalo ribos yra 16,2–20, skirtumas tik 1,23 karto, tuo tarpu eilinio specialisto algos koeficiento intervalo ribos yra 4 – 9,5, taigi, skirtumas jau 2,38 karto. Tokia nuostata dar labiau įtvirtina atotrūkį tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų ir valstybė, įgyvendindama įstatymo nuostatas, tokią ydingą tendenciją dar labiau sustiprintų.

Siūlome:

    1. nustatyti tokius valstybės tarnautojų algų koeficientų intervalus, kad didžiausia ir mažiausia pareigybei taikomos algos koeficiento reikšmės skirtųsi ne daugiau, kaip 1,5 karto;

    2. nustatyti tokius valstybės tarnautojų algų koeficientus, kad daugiausiai (koeficientas 23) ir mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų algų skirtumas būtų ne didesnis, nei 2,5 karto (mažiausias koeficientas tada būtų 9,2). Dabartiniame įstatymo projekto variante numatyta, kad skirtumas sudaro net 5,75 karto (23/4).