Lietuvos darbo biržos ilgalaikės prognozės rodo, kad užimtųjų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažės ir 2025 metais sieks tik 1,154 mln. Sparčiausiai darbo jėgos paklausa augs žinioms imliuose paslaugų srityse: informacijos, ryšių, finansų, draudimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose. Mažėjant darbingo amžiaus piliečių skaičiui, jų aktualios kompetencijos bei galimybės mokytis visą gyvenimą tampa didžiausiu valstybės iššūkiu. Lietuvos darbo biržos kovo 22 d. surengtame forume „Naujos kompetencijos, užimtumas ir ekonominės perspektyvos“ pristatyti galimi užimtumo scenarijai Lietuvoje.

Pasaulio ekonomikos forumas išskiria tris pagrindinius užimtumą lemiančius veiksnius: technologinę pažangą, kvalifikacijų ir kompetencijų pasiūlą bei darbuotojų mobilumą. Šiuo metu Lietuvos ūkis pasižymi pastovia technologine pažanga, tačiau atskiruose subsektoriuose (pavyzdžiui, plastikų inžinerinės pramonės, transporto priemonių mašinų ir įrengimų, biotechnologijų, elektroninės prekybos, išmaniųjų elektroninių produktų kūrimo ir kt.) pastebimas spartus technologijų proveržis.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2017 metais kas trečias bedarbis neturėjo profesinės kvalifikacijos, o kas antras darbdavys susidūrė su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Galima teigti, kad vyrauja žema kvalifikacijų ir kompetencijų pasiūla, darbuotojų profesinis mobilumas (judumas tarp skirtingų profesijų ar sektorių) yra žemas. Šalyje stinga reikiamos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistų, dirbantiesiems sudėtinga prisitaikyti prie greitai besikeičiančios darbo rinkos, trūksta galimybių mokytis visą gyvenimą ir įgyti naujų kompetencijų. Tęstinis mokymasis dažniausiai vyksta momentiškai – pačių darbuotojų ir įmonių iniciatyva.

Kita vertus, Lietuvos gyventojai pasižymi aukštu geografiniu darbuotojų mobilumu – tą iliustruoja šiandieninės emigracijos mastai. Taip pat lietuviai yra linkę keisti darbo vietą: vienoje vietoje dirba vidutiniškai 7,2 metų. Tai rodo, kad nepaisant santykinai griežto reguliavimo darbo rinka išlieka labai lanksti.

Šiandienos užimtumo scenarijai

Aptarti užimtumo veiksniai vienas kitą veikia ir yra glaudžiai susiję, įvairūs jų deriniai sukuria skirtingas ūkio raidos ir užimtumo schemas. Pagal Pasaulio ekonomikos forumo išskirtus aštuonis užimtumo scenarijus, Lietuvai būdingas tarpinis variantas tarp masinės migracijos (angl. mass movement) ir poliarizacijos (angl. polarised world) scenarijų. Abu šie scenarijai pasižymi kvalifikacijų ir kompetencijų bei talentų pasiūlos trūkumu, kurį ūkis iš dalies kompensuoja skirtingo greičio technologine pažanga. Masinės migracijos scenarijui būdingas vis didėjantis automatizavimas, kuris aukščiausios kompetencijos darbuotojų galimybių nesumažina, tačiau silpnėja žemesnės kvalifikacijos darbuotojų galimybės, jiems tenka konkuruoti. Tokia situacija skatina masines piliečių migracijas, taip pat šioms tendencijoms didelės įtakos turi darbo užmokesčio skirtumai tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių bei žemi Europos Sąjungos mobilumo barjerai.

Minėtuose atskiruose subsektoriuose ryškėja poliarizacijos scenarijus – kuomet technologinė raida yra didelė, mobilumas aukštas, o kvalifikacijų ir kompetencijų pasiūla lėta. Šioje situacijoje išryškėja, kad daugelis potencialių darbuotojų nesugeba prisitaikyti prie technologinių pokyčių, talentų stygius jaučiamas itin stipriai, o tai lemia dar didesnį procesų atomatizavimą. Socialinė atskirtis tokiomis sąlygomis auga, formuojasi miestai centrai, traukiantys žemos kvalifikacijos darbuotojus iš mažesnių miestų ieškoti geresnių darbo galimybių, sparčiai didėja atotrūkis tarp darbo užmokesčio aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojams.

Ateities galimybės – nuo ekonominės migracijos link kuriančių talentų

„Šiuo metu Lietuvos darbo birža įgyvendina naujas užimtumo politikos priemones: suteikiamos galimybės persikvalifikuoti dirbantiesiems, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu pripažinti įgytas kompetencijas, sudaromas nacionalinis prioritetinis sąrašas. Šiomis priemonėmis siekiama sukurti papildomas mokymosi galimybes Lietuvos piliečiams ir paspartinti kvalifikacijų, kompetencijų ir talentų parengimą kintantiems darbo rinkos poreikiams – sukuriant vieningą perkvalifikavimo nacionalinę platformą, valdomą pagal nacionalinius prioritetus. Siekiant optimistiškesnio scenarijaus, kuriama konceptualiai nauja užimtumo tarnyba, kuri ne tik atliktų nedarbo registravimo funkciją, bet ir taptų efektyviu tarpininku, padedančiu darbo ieškantiems įgyti naujų gebėjimų, o darbdaviams rasti tinkamų darbuotojų, bei ekspertu, aktyviai formuojančiu su Lietuvos švietimo ir ūkio prioritetais susijusius tikslus“, – teigė Ligita Valalytė, Lietuvos darbo biržos direktorė.

Sėkmingai įgyvendinus užsibrėžtus tikslus, Lietuva galėtų įžengti į gebėjimų srautų (angl. skilled flows) ir išmanios visuomenės (angl. agile adapters) scenarijus. Pirmuoju atveju pakankama kompetencijų pasiūla užtikrintų kūrybišką, dinamišką bei produktyvią atskirų sektorių raidą. Užimtumo lygis augtų dėl nuolat kuriamų naujų darbo vietų, suformuota mokymosi visą gyvenimą infrastruktūra palaikytų profesinį dirbančiųjų mobilumą.

Išmaniosios visuomenės scenarijaus atveju būdinga lanksti, globali visuomenė, kurios dirbantieji išsiskiria aukštu profesiniu ir geografiniu mobilumu bei geba greitai prisitaikyti prie technologinių, socialinių ir kultūrinių pokyčių. Užimtumas tokio scenarijaus sąlygomis yra aukštas, formuojasi novatoriška ūkinė veikla, pritraukianti talentus iš viso pasaulio, ir plati ūkinė ekosistema, užtikrinanti užimtumą žemesnės kvalifikacijos darbuotojams. Tokioje ekosistemoje talentai įgalinami kurti naujas veiklas ir technologijas.

Galima daryti išvadą, kad didžiausi iššūkiai laukia užtikrinant mokymosi visą gyvenimą prieinamumą visiems Lietuvos piliečiams bei mokymo programų aktualumą rinkos poreikiams. Ar sugebės Lietuva sukurti sėkmingai veikiančią ir profesiškai orientuojančią infrastruktūrą, ar ji įgis piliečių pasitikėjimą, ar verslo atstovai aktyviai įsitrauks į formuojamas užimtumo politikos priemones ir ar mokymosi įstaigos sugebės užtikrinti mokymo programų turinio ir metodų novatoriškumą?

„Pagrindinis šiandienos studijų tikslas – padėti išgyventi vis spartėjančių pokyčių sąlygomis, kai užsivėrus vienoms galimybėms atsiveria kitos, – pažymėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Alfredas Chmieliauskas. – Tai įmanoma tik didėjant visų mokymosi rezultatais suinteresuotų pusių – studentų, mokymo įstaigų, verslo atstovų bei valstybės institucijų – atsakomybei. Raktiniai pažangių mokymo įstaigų žodžiai tampa studijų aktualumas (angl. relevance) ir atvirumas (angl. openness)“.

 

Šaltinis: Lietuvos darbo birža