Vasario 21 d. Briuselyje, Belgijoje, vyko Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) tarptautinių reikalų, prekybos ir tarptautinio vystymosi komiteto posėdis. Jo metu dalintasi tarptautinės prekybos ir globalios darbuotojų situacijos aktualijomis, naujienomis apie laukiančius svarbius įvykius ir apie ETUC narių situaciją.

Pagrindinės aptartos temos: informavimas apie Buenos Airėse (Argentina) vykusią Pasaulio prekybos organizacijos (PPO, angl. WTO) konferenciją, kurioje dalyvavo ir komitetų narių; Europos Komisijos (EK) siūlymas dėl bendro tiesioginių užsienio investicijų stebėjimo; noras peržiūrėti Prekybos ir tvarios plėtros skyrių Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutartyje (CETA laikinai įsigaliojusi); informuota apie šiuo metu vykstančių ES prekybos sutarčių derybų eigą, akcentuojant ekonominės partnerystės susitarimų (angl. EPA) įtaką Afrikai; taip pat per vaizdo skambutį aptarta padėtis dėl CETA su Kanados užimtumo ir socialinio vystymosi ministerijos dvišalių santykių ir regioninių darbo reikalų departamento direktoriumi Pierre Bouchard.

WTO. Pasaulio prekybos organizacijos konferencijoje dalyvavusių komiteto narių vertinimu, situacija įtempta ir solidarumo nematyti. Pliuralistinio bendradarbiavimo tarp šalių mažai, susidaro įspūdis, kad kiekviena šalis kovoja už save, ieško savos nišos tarptautinėje prekybos sistemoje. Į ES žvelgiama tarsi į taikinį, kurį reikės pulti (tarkime, netiesiogiai – dėl ES palyginti griežtai taikomų atsargumo principų, pavyzdžiui, dėl pesticidų). Galimai netgi artinasi tarptautinis kainų karas. Be to, kadangi nėra darinio, kuriam galima teikti apeliacijas, realiai bet kokios tarptautinės sankcijos suspenduotos. Kaip įvertino vienas dalyvių, atstovavęs profesinėms sąjungoms, atrodo, kad D. Trumpo įvykdyta mokesčių reforma pakeitė apskritai visą požiūrį į prekybą – ne vien tik JAV.

Bendras TUI stebėjimas. Europos Komisija yra pateikusi pasiūlymą dėl bendro tiesioginių užsienio investicijų (TUI) stebėjimo. Kol kas Europos profesinių sąjungų konfederacija bendros pozicijos dėl šio pasiūlymo neturi (ES dėl rezoliucijos šiuo klausimu žadama balsuoti š. m. gegužę).

Antra vertus, racionalu, kad turi egzistuoti kažkokia bendra ES šalių narių komunikacijos platforma, nes atsiranda ne ES narių, siekiančių įsigyti strateginės reikšmės įmones Europoje. Jei atsirastų tokia bendra TUI stebėjimo sistema, ES šalys narės turėtų privalomai bent jau informuoti EK dėl tokių įsigijimų. Tuo metu ETUC svarbu apsispręsti, kaip tokiais atvejais turėtų elgtis profesinės sąjungos. Gal siekti, kad liktų ankstesni kolektyviniai susitarimai, būtų neprastinamos darbuotojų teisės ir pan.?

Deja, jau yra pasitaikę atvejų, kai dėl to nukentėjo darbuotojai. Tarkime, Kinijos kompanija, nusipirkusi įmonę Vokietijoje uždraudė profesinėms sąjungoms imtis kolektyvinių derybų, neliko normalaus darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimo .Kitu atveju užfiksuota, jog Kinijos įmonė po pirkimo greitai pakeitė bendrovės struktūrą ir apskritai panaikino darbuotojų atstovų darinį. Nežinia, ar tai tendencija, tačiau nerimą keliančių ženklų yra. Taip pat galima pastebėti, kad sveikata, saugumas Kinijos kompanijų yra vertinamas grynai ekonominiu požiūriu, kas irgi nesiderina su ES vertybiniais principais. Be to, ES kompanijos negali turėti monopolio, bet, pavyzdžiui, Kinijoje gali. Tai reiškia, kad egzistuoja visiškai skirtingų ekonominių sistemų? Gali būti problemiška jas tinkamai subalansuoti.

Grupė dėl CETA. Paskelbtas kvietimas norintiems tapti ES vidaus patariamosios grupės dėl Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutarties nariais. Iki kovo 9 d., kas ir kaip atstovaus profesinėms sąjungoms, apsispręs ir poziciją koordinuos Europos profesinių sąjungų konfederacija.

Ekonominės partnerystės sutartys ir Afrikos struktūrinė transformacija. ETUC tarptautinių reikalų, prekybos ir tarptautinio vystymosi komitete taip pat pristatytas Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos Afrikos regioninės organizacijos (ITUC-Africa) ekonominių tyrimų skyriaus vadovo Boevi Kouglo Lawson Body pranešimas apie ekonominės partnerystės sutarčių poveikį Afrikos valstybėms. Pastebėtina, kad analogiškos problemos gali būti aktualios ir daug kitų ekonomiškai silpnesnių pasaulio valstybių, tad išvados potencialiai naudingos kur kas platesniame nei Afrikos šalių kontekste.

B. K. Lawson Body teigimu, ekonominės partnerystės sutartys (EPA) nėra tinkamas sprendimas Afrikai (beje, šiuo metu aptariamas ES ir Afrikos susitarimas kaip tik ir yra EPA).

Specialistas išskyrė šiuos argumentus, sunkinančius Afrikos situaciją:

  1. Afrika patiria didelį neoliberalios politikos sukeliamą neigiamą poveikį;

  2. Daug Afrikos valstybių ekonomiškai silpnos, elitas nevieningas;

  3. Pastebima pavojinga tendencija: ekonomikų augimas nepagrįstas užimtumu;

  4. Nėra skiriama/numatoma skirti pakankamų investicijų į produktyvius sektorius;

  5. Silpna regioninė integracija;

  6. Besitęsiantis neapdirbtų resursų išgavimas ir eksportas;

  7. Didėjanti tarptautinės prekybos marginalizacija;

  8. Per mažas politikos efektyvumas;

  9. Žemi Afrikos profesinių sąjungų pajėgumai analizuoti įvykius ir formuoti savo poziciją.

 

Pasak jo, siekiant tvaraus vystymosi, Afrikos valstybių vyriausybėms reikia išlaikyti politikos veikimo erdvę, o EPA ją gerokai sumenkintų. Pirmiausia būtina sustiprėti Afrikos regioninėms struktūroms, kad šios būtų pajėgios tinkamai derėtis dėl ekonominės partnerystės susitarimų sąlygų. Kol kas galima stebėti, kaip EPA susikerta su Afrikos vystymosi politikos planais, neatitinka Žemyno realybės.

Afrikos profesinių sąjungų konferencija dėl EPA Lomėje, Toge, priėjo prie šių išvadų:

  • Per EPA per mažai įsipareigojama rūpintis darbuotojų teisėmis, orus darbas nėra garantuojamas;

  • EPA moteris neigiamai paveik kur kas labiau;

  • Tai gali turėti neigiamų pasekmių Afrikoje itin svarbioms žemės ūkio/maisto pramonės sritims. Ūkininkai nėra pasiruošę liberalizacijai (darbas dažnai neužtektinai efektyvus, imlus laikui ir darbui), liberalizuota rinka, užsienio įmonių kompanijų konkurencija juos gali išstumti ir dar labiau nuskurdinti;

  • Tiesa, kad EPA yra saugikliai, bet juos – bent Afrikai – sunku inicijuoti;

  • Ankstesni prekybos susitarimai jau yra sumenkinę Afrikos situaciją (kai kurie sektoriai tiesiog sunyko), tokiame kontekste būtų tik dar sunkiau pasiekti norimos Afrikos industrializacijos;

  • EPA negerbia/neatsižvelgia į Afrikos regioninės integracijos procesus, turinčius potencialą tvariai transformuoti valstybių ekonomikas.

Šiuo metu ITUC-Africa dėl šių tikslų užsiima lobizma, stengiasi suaktyvinti regionines profesines sąjungas, taip pat kviečia Europos profesinių sąjungų konfederaciją prisijungti prie bendros ITUC ir ITUC-Africa deklaracijos. Savo ruožtu ETUC taip pat svarstys kelius kaip galima padaryti įtaką Europos Komisijai, kad Afrikos valstybės kuo mažiau nukentėtų.

Komitete dar kartą pabrėžta, kad profesinės sąjungos nėra prieš prekybos susitarimus, bet priešinasi neigiamoms pasekmėms, kurias dažnai atneša tarptautinės prekybos susitarimai. Juolab, kalbant apie itin skirtingų ekonominių pajėgumų partnerius. Jei nenorima vadovautis solidarumo, bendražmogiškumo principais, vertėtų prisiminti pragmatiškesnius argumentus: naujos ekonominės-socialinės problemos Afrikos šalyse gali greitai atsiliepti tiesiogiai pačiai Europai, pavyzdžiui, per naujus imigrantų srautus ir dėl to stiprėjančias įtampas.

Priminsime, kad kiekvienas ETUC komitetas renkasi mažiausiai du kartus per metus.