Prieš 104 metus „General Motors” įkūrėjas Henris Fordas priėmė tuo metu revoliucijai prilygstantį sprendimą: siekdamas savo darbuotojų produktyvumo, H.Fordas darbo dienos trukmę nuo 9 valandų sutrumpino iki 8. Po šių pokyčių pastebėtas didesnis darbuotojų efektyvumas, ir toks darbo laikas išliko standartu iki šių dienų.
Tačiau nuolatiniai pokyčiai darbo aplinkoje, o ypač technologinė pažanga, žmonių suvokimo apie darbo sąlygas kaita, naujosios darbuotojų kartos poreikiai verčia darbdavius kūrybiškiau žvelgti į vadybos procesą įmonėse.
Produktyviausias laikas – pirmosios darbo valandos
Norint surinkti kvalifikuotų darbuotojų komandą ir sudaryti tokias sąlygas, kad darbuotojai liktų lojalūs, senąsias vadovėlines vadybos tiesas keičia naujas požiūris: jau nebeužtenka tik karts nuo karto kelti atlyginimus (nors tai, be abejo, taip pat svarbus tinkamos darbo aplinkos elementas), tačiau įmonių vadovams tenka ieškoti ir kitų sprendimų, pavyzdžiui, trumpinti darbo laiką, sudaryti nuotolinio darbo galimybes, suteikti papildomų atostogų dienų tam tikroms darbuotojų grupėms, ar kitų papildomų naudų.
Štai verslininkas, rinkodaros ekspertas bei „Tower Paddle Boards“ įkūrėjas Stephanas Aarstolas savo įmonės darbuotojų darbo dieną sutrumpino iki 5 valandų. Priėmęs tokį sprendimą S.Aarstolas pasiekė įspūdingų rezultatų – augančio ir klestinčio verslo.
Kai darbuotojai turi daug laiko atlikti darbus, didelę dalį jo jie gali iššvaistyti veltui. Verslo eksperto nuomone, dažniausiai savo užduotis darbuotojai, produktyviai dirbdami, gali atlikti atlikti per dvi ar tris valandas.
Moko darbuotojus disciplinos ir kūrybiškumo
„Tower Paddle Boards“ dirba nuo 8 valandos ryto iki 13 valandos dienos, tačiau kiekvienas darbuotojas, atsižvelgdamas į savo pareigas ir darbus, gali pats savarankiškai nuspręsti, kiek laiko jam prireiks atlikti savo užduotis. Jei 5 valandų neužtenka, savo darbus galima atlikti ir dirbant viršvalandžius. Tačiau, rinkodaros eksperto nuomone, trumpesnė darbo diena moko darbus atlikti sumaniau bei išmokti išradingumo.
S.Aarstolas pastebi, kad tokia darbo sistema sumažina darbuotojų neproduktyviai naudojamą laiką: jie trumpiau užtrunka tikrindami elektroninį paštą, mažiau laiko praleidžia naršydmi socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse. Jis patikina, jog tokiu būdu nesiekiama visiškai pašalinti pašalinių dirgiklių, tačiau skatinama koncentruotis į efektyvesnį darbą. Kiekvienas „Tower Paddle Boards“ darbuotojas yra mokomas laikytis darbo atlikimo terminų ir jų nevilkinti.
Šioje įmonėje vadovaujamasi Timo Ferrisso sukurta ir propaguojama taisykle „80:20“, kuri reiškia, jog 80 procentų produktyvumo sukuriama iš 20 procentų pastangų. Būtent todėl S.Aarstolas ragina savo darbuotojus stebėti, kas jų veikloje sukuria didžiausią produktyvumo vertę.
Darbo psichologo K. Anderso Ericssono atlikti tyrimai rodo, kad žmonės gali produktyviai dirbti 4-5 valandas – dirbant ilgiau produktyvumas krinta.
„Jei žmonės verčiami dirbti ilgiau nei 4-5 val., viskas baigiasi tuo, kad įgyjama tam tikrų blogų įpročių. Pavyzdžiui, užuot dirbę, darbuotojai ima naršyti socialiniuose tinkluose“, – pažymi K. A. Ericssonas.
Laimingesni darbuotojai – produktyvesni
S.Aarstolas pastebi, kad nors jo darbuotojai ir turi galimybę susirasti papildomą darbą, tačiau kol kas nei vienas tokia galimybe nepasinaudojo. Mat kiekvienas linkęs laisvą laiką išnaudoti savo malonumui. Trumpesne darbo diena ypač patenkinti tie, kurie turi vaikų. Taip pat darbuotojai laisvą laiką linkę išnaudoti rūpindamiesi savo sveikata, užsiimdami sportu, pomėgiais.
Įmonės įkūrėjas įsitikinęs, kad toks kompanijos išskirtinumas tik suteikia privalumų: ne vienas užsakovas teigė, kad „Tower Paddle Boards“ pasirinkęs būtent dėl šios bendrovės įdomios ir išskirtinės filosofijos bei unikalių sprendimų, kurių nebuvo matę kitose įmonėse.
Kitas sėkmingas pavyzdys – Švedijos mieste Geteborge esantys „Svartedalens“ slaugos namai, kuriuose pamainos iki 6 valandų buvo sutrumpintos dar 2015 m. Apibendrinti eksperimento rezultatai rodo, kad sutrumpinus darbo laiką pagerėjo slaugos namų pacientų priežiūros kokybė, o pokyčiais džiaugiasi ir visi 80 darbuotojų.
„Aš visą laiką jausdavausi pavargusi. Dabar jaučiuosi kur kas geriau. Dirbu energingiau, turiu daugiau laiko šeimai“, – džiaugiasi Lise-Lotte Pettersson, „Svartedalens“ medicinos sesuo.
Ekonomikos ekspertai: 8 valandų darbo diena yra atgyvena
Ekonomikos ekspertų tarybai prie Vokietijos vyriausybės vadovaujantis Christophas Schmidtas pasisako už lankstų darbo grafiką įmonėse. Jo teigimu, 8 valandų darbo diena yra atgyvena.
Pasak jo, įmonės, kurios nori išgyventi naujame skaitmeninių technologijų amžiuje, turi būti lanksčios ir sugebėti sparčiai sukurti komandas. Supratimas, kad darbo diena biure prasideda rytą ir pasibaigia vakare uždarius biuro duris – paseno.
Bet, tuo pačiu metu jis įspėja, kad tokia darbo teisės reforma neturi virsti paslėptu darbo laiko pailginimu. „Gal darbdaviams ir to norėtųsi, tačiau privalome kalbėti tik apie tai, kaip tinkamai paskirstyti darbo dienos ar darbo savaitės laiką“, – aiškina „Išminčių tarybos“ vadovas.
Pažymėtina, jog Vokietijos darbdaviai seniai reikalauja atšaukti 8 valandų darbo dieną, paliekant tik 48 valandomis apibrėžtą darbo savaitę.
Darbuotojus nusprendė skatinti papildomomis atostogų dienomis
O štai AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojai nuo šių metų pradžios nuspręsta specialistus skatinti papildomomis atostogų dienomis. Tiesa, daugiau atostogauti galės ne visi darbuotojai, o tie, kurie bendrovėje dirba ne mažiau nei 2 metus.
„Lietuvos draudime“ dirba apie 1 tūkst. darbuotojų. Prie kasmečių atostogų papildomas 5 poilsio dienas, kurios organizacijoje vadinamos „katino dienomis“, galės prisidėti 820 žmonių. Bendrovės personalo vadovė Virginija Mikutaitė aiškina, kad 2 metų riba pasirinkta neatsitiktinai. Mat pirmaisiais darbo metais specialistas tarsi „pasimatuoja“ įmonę, ir jei darbo pobūdis neatitinka lūkesčių, palieka bendrovę. Kita vertus, ir organizacija tikrina darbuotoją, ar jo kompetencijos ir gebėjimai jai tinka.
Beje, poilsio dienų negalima kaupti. Vadinasi, darbuotojas turi išnaudoti kasmetes atostogas ir papildomas dienas per vienus metus.
Kaune įsikūrusi UAB „Novameta“ darbuotojus taip pat motyvuoja papildomomis atostogomis: po 2 darbo įmonėje metų specialistui suteikiamos papildomos 5 darbo dienos atostogų, o išdirbusiems 4 metus – 10 dienų.
4 dienos ligos per metus – be gydytojo pažymos
Dar viena motyvavimo priemonė, kuria nuo pernai naudojasi AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojai, – galimybė 4 dienas per metus sirgti namuose be gydytojo pažymos. Už šiuos ligadienius darbuotojui mokama 80% atlyginimo dydžio išmoka.
„Juk kartais tereikia dieną pagulėti lovoje, geriant arbatas, ir peršalimas praeina. Pasiūlėme, kad 4 dienas per metus galima sirgti namuose. Apie tai, aišku, būtina pranešti savo vadovui“, – pasakoja AB „Lietuvos draudimas“ personalo vadovė. Pasak jos, darbuotojai tikrai nepiktnaudžiauja šia galimybe – tik 400 darbuotojų pernai kelias dienas dėl ligos praleido namie.
Pasak verslo konsultacijų bendrovės „Primum Esse“ direktorės Solveigos Grudienės, darbuotojui svarbu žinoti, kad darbdavys nenori tik išsunkti jo kaip citrinos, o partneriškai žiūri į jo poreikius. Būtent požiūris itin svarbus, kalbant apie tai, kas motyvuoja žmones, kas juos „pririša“ prie organizacijos, kas didina jų lojalumą.
Parengė Jūratė Jasiūnienė/ Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija
Straipsnyje naudota soprana.lt, vz.lt informacija
