Valstybinių įmonių miškų urėdijų darbuotojai, nesutikę tęsti darbo santykių naujoje įmonėje yra bauginami ir prievartos būdu verčiami neteisėtai dirbti naujoje įmonėje. Taip atsiranda precedentas nelegaliam darbui valstybinėje įmonėje. Atmesdami būdą tartis su darbuotojais ir dėti pastangas juos išlaikyti naujoje sistemoje, reformos vykdytojai jų atžvilgiu renkasi neteisėtus veiksmus.
Prieš prasidedant valstybinių miškų reorganizavimo procesams, Aplinkos ministerijos vadovai nuolat teigė, kad po urėdijų reformos taps nereikalingi apskaitos, personalo, informacinių technologijų, kitų bendrųjų funkcijų specialistai. Dauguma šių specialybių darbuotojų bei dalis profesionalių miškininkų, nelaukdami, kol jie bus atleisti veiklos optimizavimo metu ir netikėdami, kad juos atleidžiant iš naujosios Valstybinių miškų urėdijos su jais bus sąžiningai atsiskaityta, nesutinka tęsti darbo santykių naujoje įmonėje.
„Susidaro krizinė situacija, kai ateinančių metų pradžioje daugumoje naujosios įmonės filialų bendrųjų funkcijų nebus kam vykdyti. Generalinė miškų urėdija (GMU) desperatiškai ieškodama išeities, nurodė miškų urėdijų vadovams priversti darbuotojus atidirbti įspėjamąjį laikotarpį, kuris iš tikrųjų yra skirtas iš anksto įspėti darbuotoją apie jo atleidimą, o ne darbuotojo privalomam kažkokio termino atidirbimui. Tokie GMU vadovų darbo metodai rodo jų nekompetenciją darbo teisės klausimais“, – sako Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) pirmininkė Inga Ruginienė.
Tokia situacija susiklostė dėl GMU neveiklumo, teisinės nekompetencijos ir netinkamo miškų urėdijų vadovų veiksmų koordinavimo 42 miškų urėdijas jungiant į vieną valstybės įmonę. Žinant, kad miškų urėdijų egzistavimas baigsis š.m. pabaigoje, GMU turėjo inicijuoti pranešimų apie darbo santykių tęstinumą įteikimą darbuotojams žymiai anksčiau, priklausomai nuo to, koks įspėjamasis laikotarpis darbuotojui priklauso pagal Darbo kodeksą ar Kolektyvinę sutartį. Šiuos pranešimus darbuotojams įteikus gruodžio viduryje, likus vos kelioms dienoms iki miškų urėdijų egzistavimo pabaigos, darbuotojams nesutinkant tęsti darbo santykių naujoje Valstybinėje miškų urėdijoje, darbdavys neturi jokių galimybių Darbo kodekse nustatytais terminais įspėti darbuotoją apie jo atleidimą darbdavio iniciatyva. Tokiu atveju lieka viena išeitis – darbdavys privalo siūlyti darbuotojui jo sutikimu nutraukti įspėjimo terminą iki įmonės egzistavimo pabaigos, už likusį įspėjimo laikotarpį darbuotojui sumokant jam priklausantį darbo užmokestį.
„Privertimas atidirbti vadinamąjį „įspėjamąjį laikotarpį“ pas naują darbdavį prieš darbuotojo valią, jam nepasirašius kitos darbo sutarties, akivaizdu būtų nelegalus darbas valstybinėje įmonėje su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis darbdaviui. Taip pažeidžiamas ne tik Darbo kodekso 51 straipsnis, bet taip pat galimai tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog priverčiamasis darbas yra draudžiamas. “, – teigia I. Ruginienė.
