Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, pradėjo viešųjų konsultacijų dėl ruošiamo naujos mokytojų darbo apmokėjimo bei jo organizavimo sistemos projekto ciklą. Pirmasis šio ciklo renginys lapkričio 28 d. įvyko Vilniuje. Konsultacijų tikslas – kartu su projekto rengėjais iš švietimo ir mokslo ministrės įsakymu sudarytos darbo grupės, aptarti svarbiausius būsimos naujovės aspektus, išgirsti mokytojų nuomonę apie ją bei atsakyti į visus rūpimus klausimus.

Renginį pradėjęs Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas ir minėtos darbo grupės narys Audrius Jurgelevičius retoriškai susirinkusių paklausė ar juos tenkina dabartinė apmokėjimo sistema, kai trys iš keturių šalies mokytojų dirba nepilną darbo savaitę, kai mokytojo atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo turimų kontaktinių valandų kiekio ir tenka dirbti daugybę neapmokamų darbų.

Šie klausimai užduoti neatsitiktinai, nes planuojamas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas turėtų iš esmės pakeisti situaciją. A. Jurgelevičius taip palygino švietimo profesinių sąjungų teikto ir darbo grupėje gimusio modelio skirtumus. Jie nėra labai dideli, bet keli ginčytini momentai ateityje gali turėti nemažos įtakos mokytojų darbo sąlygoms. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius, etatinio mokytojų darbo apmokėjimo projektą ruošiančios darbo grupės vadovas Aidas Aldakauskas išdėstė argumentus, kodėl buvo pasirinkti kiti variantai, nei siūlė profesinės sąjungos.

Aktyviai diskusijoje dalyvavęs Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas ir Marijampolės švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas pateikė savo sukurtos matematinės skaičiuoklės pagalba gautus rezultatus, išanalizavus kelių didesnių Marijampolės mokyklų situaciją. Vienu aspektu galima daryti vienareikšmišką ir šiandien neguodžiančią išvadą – įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, kai konkrečios mokyklos mokytojų etatuose bus vidutiniškai po 18 kontaktinių valandų, į naujai atsiradusius etatus reikės priimti naujus mokytojus. O ar pavyks prisivilioti edukologijos studijas baigusius absolventus, žadant jiems 800 – 900 eurų atlygimus už etatą, didelis klausimas.

Daugiau nei dvi valandas trukusios audringos diskusijos metu vieninga nuomonė dėl būsimos atlyginimo sistemos pertvarkos nebuvo pasiekta. Tai visai natūralu, nes dokumento projektas nėra iki galo paruoštas, o kai kuriuos klausimus neturi atsakymo ir jo autoriai. Tik dėl vieno dalyko nekilo didesnių ginčų – kaip naujovę priims mokytojų bendrija ir kiek ji realiai į gerą pusę pakeis mokytojų darbo apmokėjimo situaciją, didele dalimi priklausys nuo mokyklų vadovų kompetencijos, mokėjimo ir noro tartis. Čia labai svarbus bus ir švietimo profesinės sąjungos organizacijų mokykloje vaidmuo tiek konsultuojant mokytojus, tiek atstovaujant jų interesams derybose su darbdaviu, tiek paprotinant ar net pristabdant nuo teisės aktų ar pedagoginės (o gal net nuo elementarios žmogiškosios?) etikos nukrypstančius mokyklų direktorius.

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga kitus viešųjų konsultacijų dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo projekto ciklo renginius planuoja organizuoti apskričių ir savivaldybių centruose.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos informacija