Per krizę sumažintos viešojo sektoriaus darbuotojų – mokytojų, policininkų, gaisrininkų, kai kurių medikų, bibliotekininkų, kitų valstybės ir savivaldybių įstaigų tarnautojų – algos beveik nekils. Geresnio gyvenimo viltį valdžia jiems žada dar po metų.

Biudžetinių įstaigų profesinių sąjungų kreipimesi į Seimo narius išdėstyti argumentai, kodėl būtina gerokai didinti pareiginės algos bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimas, parlamentarų neįtikino. Sprendimas jį kitąmet kilstelėti dviem eurais – nuo 130,5 iki 132,5 euro – bus priimtas artimiausiu metu. Tokiam grupės valdančiųjų „valstiečių“ projektui pritarė Seimas. Beje, jis buvo dosnesnis nei Vyriausybė, kuri siūlė apsiriboti 132 eurais. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) ryžtas kelti bazinį dydį iki 137 eurų taip ir liko popieriuje.

Prasidėjus ekonomikos krizei biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis buvo sumažintas nuo 141,9 euro iki 130,5 euro. Nuo 2009 metų jis nedidėjo nė cento. Skaičiuojama, kad biudžetinėse įstaigose dirba apie 204 tūkst. darbuotojų.

Kiti prioritetai

Valdančiajai koalicijai priklausanti naujoji SRDK pirmininkė socialdemokratė „darbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė prisipažino, kad kol nebuvo komiteto vadovė, neturėjo abejonių dėl pareiginės algos bazinio dydžio kėlimo iki 137 eurų. „Tačiau tapusi pirmininke pamačiau, kokios biudžeto sumos skiriamos kitoms socialinėms reikmėms – vaikų išmokoms, pensijoms didinti, ligos ir motinystės išmokų naujovėms. O juk minėto dydžio didinimas 2 eurais pareikalaus per 40 mln. eurų. Taigi turėdama omenyje, kad anksčiau per mažai dėmesio skyrėme skurdo, socialinės atskirties mažinimui, žinodama finansines galimybes pradėjau žiūrėti į tai kitaip“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino R. Šalaševičiūtė. Jos teigimu, tiek premjeras, tiek Seimo vadovai žadėjo, kad formuojant 2019-ųjų biudžetą prioritetas tikrai bus teikiamas valstybės tarnybai.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis vakar pareiškė, jog opozicijos kritika dėl per menkai didinimų mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų yra nepagrįsta. Pasak jo, 2018-ųjų biudžetas orientuotas į sunkiausiai besiverčiančius gyventojus. Kartu Seimo vadovas pažymėjo, kad svarstant biudžetininkų atlyginimų ir socialinės atskirties klausimus negali būti visiškos lygiavos. „Galbūt tie, kurie gauna didesnes algas, ir yra daugiau nusipelnę. Mes juk nekuriame iš naujo komunizmo, kad visiems būtų vienodai“, – Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Niekinis sprendimas

SRDK narės konservatorės Monikos Navickienės požiūriu, dabartinis sprendimas – niekinis. „Tai tiesiog politinis žingsnis siekiant parodyti, neva kažkas daroma. Tačiau tas „kažkas“ bet kokiu atveju kainuos biudžeto pinigų, o paprastas žmogus jokio skirtumo nepajus. Tik dar sykį parodome, kad ta vidurinė dirbanti klasė šiandien, deja, nėra prioritetas, nors jai ant pečių, mano supratimu, laikosi tiek šalies ekonomika, tiek demografiniai iššūkiai, tiek visa kita“, – kalbėjo opozicijos atstovė. Ji apgailestavo, kad, užuot ieškojus sprendimų, einama prisitaikymo keliu.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija tokį sprendimą pavadino dar griežčiau – „pasityčiojimu ir nusismulkinimu“. „Esame pasiūlę viešojo sektoriaus darbuotojų bazinį algų dydį sugrąžinti bent į buvusį prieš ekonomikos krizę, t. y. siekusį 142 eurus. Keistai atrodo valdantieji, kurie neieško sisteminių sprendimų, o puola skubiai didinti atlyginimus atskirų sektorių darbuotojams, kurie ima masiškai emigruoti ar grasinti streikais“, – svarstė buvęs SRDK pirmininkas, dabar komiteto narys Algirdas Sysas.

Bijo streikuoti

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Irenos Petraitienės manymu, nė viena valdžia nemyli valstybės tarnautojų. „Argi per tiek metų po krizės nebuvo galima atkurti to bazinio dydžio nors iš dalies? Dabartiniai valdantieji nors siūlo du eurus, o prieš tai buvę konservatoriai ir socialdemokratai nė cento nepridėjo. Nejaugi pagal ekonomikos rodiklius velkamės Europos Sąjungos uodegoje, kad savo žmonėms negalime grąžinti to, kas priklauso?“ – stebėjosi I. Petraitienė. Ji teigė, jog profsąjungos tarsis, kaip reaguoti į tokį valdžios sprendimą, tačiau abejojo, ar atsakas virs protesto akcijomis. „Atvirai pasakius, mūsų tarnautojai taip įbauginti, kad vargu ar eitų mitinguoti ir streikuoti. Žmonės bijo prarasti darbą“, – neslėpė profsąjungos lyderė.
© Raimonda Ramelienė, Lietuvos

Visą naujienų portalo „LZINIOS.LT“ straipsnį galite rasti čia.