Latvijos sostinėje Rygoje lapkričio 22 d. įvyko svarbus BASTUN (Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklo) aukščiausio lygio susitikimas.

Jame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) atstovavo pirmininkas Artūras Černiauskas. Jis taip pat dalyvavo vienoje iš diskusijų, pastaroji – apie tai, kaip geriau užtikrinti darbuotojų teises Baltijos šalyse. Vis tik pagrindinė renginio tema – visuomenių poliarizacija ir to pasekmės demokratijai.

Susitikimą pradėjo TCO, BASTUN prezidentė Eva Nordmark ir LBAS prezidentas Egils Baldzens. Jie abu išreiškė viltį, kad yra nemažai priežasčių, leidžiančių tikėtis situacijos gerėjimo Europoje. Taupymo politika Europoje, taip ilgai užsilaikiusi, nepaisant ekonomikos atsigavimo, pagaliau traukiasi ir pradedama vėl kalbėti apie socialinę plotmę ir europiečių gerovę. E. Nordmark, pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos analizė parodė, jog su griežta taupymo politika susijusi šoktelėjusi pajamų nelygybė lėmė gerokai sumenkusį bendrą Europos ekonomikos augimą.

Žinoma, daug vilčių dedama ir į neseniai Geteborge, Švedijoje, pasirašytą susitarimą dėl Socialinių teisių ramsčio. Aišku, profesinių sąjungų vertinimu, yra likę daug klaustukų, kaip jis bus įgyvendintas, bet tai turi potencialo gerokai pagerinti situaciją ir atliepti į daug Europos profesinių sąjungų keliamų problemų.

Tuo metu E. Baldzens atkreipė dėmesį, kad bet kuriuo atveju stiprėjantys ryšiai ir intensyvėjantis bendradarbiavimas tarp BASTUN narių nuteikia optimistiškai.

 

Susiskaldžiusios visuomenės

Kaip pažymėta BASTUN susitikime, vienas dabartinių išššūkių, keliančių nemažą susirūpinimą, yra visuomenių poliarizacija ir to pasekmės demokratijai. Prie ko tai priveda, jau spėjome aiškiai pamatyti per įvairiose šalyse vykusius ir visuomenes gerokai sukrėtusius  rinkimus ar referendumus. Visi pranešėjai sutiko – dabartinis chaosas, augančios įtampos tarp skirtingų visuomenių grupių, didėjanti nežinia dėl ateities – puiki dirva populistinei politikai tarpti.

Giliau pažvelgta į trijų Europos šalių situaciją – Lenkijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Jose visose pavojingai išaugusios kraštutinio nacionalizmo apraiškos ir vis didėja įtampos, daugėja priešiškumo tarp vietinių gyventojų ir migrantų (ypač iš kitų kultūrų). Kas blogiausia, dažnai politikai valdžioje (ar bandantys ten patekti) bando ne sušvelninti nesutarimus, spręsti problemas, o pasinaudoja situacija, siekdami savų politinių tikslų, užsiima demagogija.

Profesinės sąjungos negali būti abejingos šiems reiškiniams ir negali pasyviai žiūrėti, kai kyla grėsmė demokratijai.

Dr. Magdalena Domeradzka iš SWPT universiteto ir buvęs švedų televizijos žurnalistas Ted Bergdahl, pristatydami Lenkijos situaciją, pažymėjo, kad sienų atvirumas, kultūrų maišymasis sukelia nemažai streso. Tai natūralu ir svarbiausia, kaip su tuo tvarkomasi.

Pasak mokslininkės, kraštutinėms pažiūroms dažniausiai pasiduoda tie, kurie jaučiasi pamiršti, nuskriausti, t. y mano gavę kur kas mažiau nei turėjo, griuvus komunistinei santvarkai. Ji atkreipia dėmesį, kad prie visuomenės susiskaldymo prisideda ne tik populistai politikoje, bet ir žiniasklaida: galima aiškiai pamatyti skirtingas žmonių nuostatas pagal jų skaitomas, žiūrimas, klausomas medijas. Susidaro įspūdis, kad toje pačioje šalyje gyvenama kone alternatyviose realybėse. Ypač pavojinga tai, kad yra išaugusi dabartinės politinės valdžios kontrolė nacionaliniam transliuotojui.

Kuo čia dėtos profesinės sąjungos? Kaip gerai struktūruotos, organizuotos ir vertybiškai sąmoningos organizacijos jos gali suburti  tokiam požiūriui oponuojančią, demokratines vertybes palaikančią visuomenės dalį; parodyti, kad priešiškumas nėra viso elektorato pasirinkimas.

Tą puikiai iliustruoja Lenkijos pavyzdys. Nors lapkričio viduryje įvyko didžiulė kraštutinės dešinės demonstracija, pasak Jan Gus iš OPZZ, Lenkijos profesinės sąjungos, subūrusios ne tik narius, bet ir bendraminčius, surengė įvairių akcijų prieš tokias nuotaikas.

Vokietijoje irgi stiprėja dešinysis populizmas. Po daug metų Vokietijos parlamente atsirado kraštutinė dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“. Pastaroji partija pasinaudojo padidėjusiu visuomenės nepasitikėjimu valdžia, padažnėjusiais konfliktais su imigrantais, pabėgėliais, ypač – iš islamiškų šalių. Nusivylusioms ir sunerimusioms visuomenės grupėms imponuoja tiesi, atvirai dešinioji retorika.

Pasak Vokietijos padėties analizę pristačiusios Ricarda Scholz, Vokietijoje mažėja politikų atsakomybės, jei žmonių emocijoms ir baimėms leidžiama pertvarkyti šalies politinę sistemą. Anot pranešėjos, vienas iš profesinių sąjungų sau išsikeltų uždavinių – stebėti ir siekti tinkamai atliepti dešiniąsias nuotaikas. Vis tik, jos teigimu, nerimą kelia tai, kad palyginti su elektorato vidurkiu nemažai žmonių, priklausančių profesinių  sąjungų judėjimui, balsavo už „Alternatyvą Vokietijai“. Pastebėtina, kad ši partija perėmė nemažai balsų iš tų, kurie anksčiau balsuodavo už socialdemokratus.

 

Antroji dalis – NFS projekto išvadoms pristatyti

Antroje BASTUN susitikimo dalyje koncentruotasi į NFS inicijuoto projekto „Darbuotojų teisės Baltijos valstybėse“, skirto išanalizuoti Lietuvos, Latvijos, Estijos teisė ir praktikos nepažeidžia darbuotojų teisių, išvadų pristatymui ir šių šalių pirmininkų diskusijai, ką reikia daryti toliau.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, kalbėdamas apie Lietuvos situaciją, pabrėžė, kad, nuo liepos įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, lietuviškoje darbo teisėje atsirado tokių dalykų, kurių nerasi niekur kitur Europoje. Pasak jo, ne veltui Lietuvos darbo kodeksas vadinamas liberaliausiu Europoje.

„Nesunku susiprasti, kad siekta, jog profesinės sąjungos neturėtų per daug galimybių reikštis,  kitaip tariant, netrukdytų darbdaviams ir politikams. Mes matome tai kaip mūsų darbo – atstovavimo darbuotojams – apsunkinimą. Antra vertus, yra palankių šalutinių efektų: pavyzdžiui, padaugėjo žmonių, besijungiančių prie profesinių sąjungų. Be to, net darbdaviams, kuriems tarsi norėta palengvinti situaciją, nėra lengva dirbti pagal šį Darbo kodeksą“, – pastebi A. Černiauskas.

LPSK pirmininkas akcentavo, kad  „vis tik dabartiniame Darbo kodekso variante yra įdėta daug socialiai vertingų dalykų; to pasiekėme, nes ilgai metodiškai dirbome, kovodami dėl kiekvienos pataisos“.

Jo teigimu, šio projekto įžvalgos svarbios, nes kol kas daug chaoso ir sunku atsirinkti, kas yra prioritetai, kuriomis kryptimis dirbti aktualiausia. Dabar svarbiausias klausimas yra toks – kas toliau? Visų Baltijos valstybių profesinės sąjungos pabrėžė tarptautinių organizacijų (TDO, NFS, BASTUN) ekspertizės ir darbo teisės vertinimo svarbą, kad būtų tiksliai aišku, ar/kurios vietose yra nusižengiama Tarptautinės darbo organizacijos ir Europos Sąjungos teisei. Tai atneštų daugiau aiškumo, be to, taptų puikiu instrumentu tolesnėse derybose su socialiniais partneriais.

 

Visą projekto medžiagą galite parsisiųsti iš čia.

 

Profsąjungų užduotis – didesnis dėmesys socialinei plotmei

TDO ACTRAV tinklo direktorė Maria Helena Andre pritarė, kad iš projekto išvadų privalo sekti konkretūs veiksmai – kitaip šis darbas bus bevertis. Ji taip pat pabrėžė, kad  dabar ne tik Europos profesinėms sąjungoms, bet ir darbdavių ir valdžios atstovams, būtina susigaudyti, kokioje aplinkoje jie veikia.

„Turime Socialinių teisių ramstį, turime TDO standartus – „tarptautinį darbo kodeksą“, TDO Oraus darbo darbotvarkę, taip pat yra Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkė 2030. Kaip dabar jais visais pasinaudoti, kad pasiektume gerų rezultatų? – retoriškai klausė ji. –  Po dvejų metų TDO švęs šimto metų gimtadienį. Siūlyčiau grįžti prie šaknų, t. y. pirmiausia koncentruokimės į TDO tarptautinių darbo standartų įgyvendinimą.“

M. H. Andre pabrėžė, kad Socialinių teisių ramstis (aišku, svarbu, kaip jis bus įgyvendintas) suteikia daug galimybių pagerinti socialinės politikos situaciją Europoje. Pasak jos, tai – tarsi šviežio oro gūsis po daugybės metų socialinės politikos stagnacijos. „Darbuotojų teisės, solidarumas, socialinė gerovė vis dar dažnai neįtraukiami į politikos darbotvarkes. Reikia tai užtikrinti. Jei socialinės plotmės į ES darbotvarkę negrąžins ir neišlaikys profesinės sąjungos, to nepadarys niekas kitas“, – konstatavo TDO ACTRAV direktorė.

 

Nuotraukoje: BASTUN renginį sveikinimo žodžiu pradeda TCO ir BASTUN prezidentė Eva Nordmark ir LBAS prezidentas Egils Baldzens