Pastaruoju metu nemažai kalbama apie pajamų nelygybę Lietuvoje, kuri, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, yra didžiausia visoje Europoje. Kaip atsiranda pajamų nelygybė? Kokios yra jos pasekmės? Ar yra realių būdų sumažinti pajamų nelygybę mūsų šalyje?
Apie tai gegužės mėnesį DELFI konferencijoje diskutavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas prof. Romas Lazutka, europarlamentaras Valentinas Mazuronis ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak V. Sutkaus, darbo užmokestis per 15 metų nuo 2000 iki 2015 m. atlyginimų lygis Lietuvoje kilo 195 proc., tačiau esą Vokietijos lygį jis pasieks dar negreitai.
“Jeigu pramonė neproduktyvi, tai ir ekonominiai rezultatai neproduktyvūs, atitinkamai ir atlyginimų lygis kyla lėčiau”, – aiškina V. Sutkus ir siūlo nelygybės problemos sprendimo “receptą” – kurti kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų ir pritraukti į Lietuvą užsienio investicijų.
Profesorius R. Lazutka sako, kad, tikėtina, jog oficiali statistika dar neatskleidžia viso pajamų nelygybės masto – manytina, kad dėl šešėlinės ekonomikos ji yra dar didesnė ir, remdamasis tyrimų rezultatais, tikina, jog pajamų nelygybės pagrindinė priežastis yra ne per mažas dirbančiųjų atlyginimas (nors jis taip pat daro įtaką), bet netolygus kapitalo pajamų paskirstymas, kai didžiausia jų dalis tenka tik mažai daliai pačių turtingiausių. O ši grupė žmonių turi gerokai didesnę galią paveikti įstatymų leidybą sau palankia linkme.
„Visos socialinės problemos (socialinė atskirtis, negalėjimas tinkamai pasirūpinti sveikata, priklausomybės, smurtas, bedarbystė ir kt.) išsivysto iš pajamų nelygybės ir yra būtent jos pasekmė. Susidaro ydingas ratas – pernelyg didelė pajamų nelygybė nuskurdina mažus atlyginimus gaunančius darbuotojus ir jų šeimas, o tuomet mažėja darbo našumas ir produktyvumas, kurie savo ruožtu yra dar didesnės nelygybės priežastis“, – pažymi ministro patarėjas.
Pasak R. Lazutkos, pagrindinis būdas mažinti nelygybę yra pajamų perskirstymas, t. y., paimti dalį iš tų, kurie turi daugiausiai ir yra pajėgūs pasidalinti su mažiausiai turinčiais. „Pajamų nelygybė yra grėsmė demokratijai“, – apibendrina profesorius.
„Nors ir pats esu liberalas, bet liberalizmas negali būti beribis, jam turi būti „uždėtas stogas“, valstybėje turi būti atsvara Laisvosios rinkos institutui“, – pažymi europarlamentaras V. Mazuronis
Jo įsitikinimu, nelygybę būtina spręsti įvedant progresinių mokesčių sistemą ir neapmokestinant minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA).
Visą šios įdomios ir „karštos“ diskusijos įrašą galima peržiūrėti paspaudus tiesioginę nuorodą:
Parengė Jūratė Jasiūnienė/ Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija
