Rugsėjo 7-8 d. Europos profesinių sąjungų konfederacijoje, Briuselyje, vyko ETUC semestro koordinacinis susitikimas. Jame dalyvavo nacionalinių profesinių sąjungų atstovai, atsakingi už ryšius Europos semestro klausimais.

Čia ETUC apžvelgė savo prioritetus naujajam 2018 m. semestro ciklui. Šiuo renginiu profesinės sąjungos pradeda ankstyvąjį pasiruošimą dalyvauti Europos semestro procese, o rugsėjo 28 d. Europos profesinės sąjungos pareikš oficialią savo poziciją. Šie ankstyvi renginiai paveiks konsultaciją europiniu lygiu dėl ES metinės augimo apžvalgos ir bendrojo užimtumo ataskaitos.

Priminsime, kad Europos semestras – tai ekonominės politikos stiprinimo, koordinavimo ir priežiūros kasmetinis ciklas. Kiekvienais metais Europos Komisija atlieka detalią valstybių narių analizę dėl biudžetų planų, makroekonominių ir struktūrinių reformų ir pateikia joms specifines šalies rekomendacijas, kurias vėliau svarsto ir tvirtina Taryba ir kurias šalys narės turėtų įgyvendinti per ateinančius 12-18 mėn. Šios rekomendacijos taip pat prisideda prie ES ilgalaikės strategijos tikslų – darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo, strategijos „Europa 2020″ įgyvendinimo, o jų įgyvendinimo priežiūra įgyvendinama Europos semestro, prasidedančio rudenį, kontekste.

Valstybių narių vyriausybės įtraukia rekomendacijas į savo reformų planus ir kitų metų nacionalinį biudžetą. Iki spalio 15 d. valstybių narių vyriausybės privalo pateikti kitų metų biudžeto planų projektus. Europos Komisija įvertina, kaip šie planai atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus.

Lapkritį EK pateikia oficialią nuomonę dėl kiekvieno plano, kad į jos pateiktas gaires būtų galima atsižvelgti tvirtinant galutinį nacionalinį biudžetą. Euro zonos finansų ir ekonomikos ministrai Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje aptaria Komisijos pateiktą planų įvertinimą. „Metinėje augimo apžvalgoje“ pateikiami ES ateinančių metų prioritetų pasiūlymai, įskaitant ekonominės ir fiskalinės politikos reformų, būtinų siekiant užtikrinti stabilumą ir ekonomikos augimą, pasiūlymus. Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje nustatoma, kurių valstybių narių padėtį reikia išanalizuoti nuodugniau, kad būtų galima nuspręsti, ar esama disbalanso, dėl kurio reikia imtis politikos veiksmų. Toliau vyksta susitikimai su valstybėmis narėmis, aptariama EK nuomonė dėl biudžeto planų projektų. Teikiamos rekomendacijos eurozonos šalims bei EK nuomonė dėl biudžeto planų projektų. Vasarį EK pateiktose šalių ataskaitose nagrinėjama kiekvienos ES valstybės narės ekonominė padėtis, politika ir vertinama, ar tose valstybėse narėse, kuriose atlikta nuodugni apžvalga, yra susidarę disbalansai ar perviršiniai disbalansai.

Balandį valstybės narės Nacionalinėse reformų programose pateikia informaciją apie įgyvendinamas ir planuojamas įgyvendinti reformas bei informaciją apie priemones strategijoje Europa 2020 numatytiems tikslams pasiekti. Stabilumo/konvergencijos programose valstybės narės pagal nustatytus reikalavimus pateikia naujausią informaciją apie vykdomą bei suplanuotą biudžeto ir mokesčių politiką (euro zonos narės rengia Stabilumo programas, neprisijungusios prie euro zonos šalys narės – Konvergencijos programas). Gegužę pateikiamos EK rekomendacijos šalims, kurios birželio-liepos mėnesiais svarstomos įvairiuose komitetuose ir tarybose bei tvirtinamos Europos vadovų taryboje. Spalį vyriausybės įtraukia rekomendacijas į savo reformų planus ir kitų metų nacionalinį biudžetą.

 

2017 m. Lietuvos reformų darbotvarkė

Lietuva, dalyvaudama Europos ekonominės politikos koordinavimo semestre, 2017 m. nacionalinėje reformų  darbotvarkėje (programoje)(toliau – NRD) apibendrino svarbiausios vykdomas ir planuojamas struktūrines reformas, siekiant įveikti didžiausius ekonomikos ir užimtumo iššūkius. Joje pateikiami LR Vyriausybės veiksmai, kurių imtasi įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. paskelbtą Tarybos rekomendaciją „Dėl 2016 m. Lietuvos nacionalinės reformų darbotvarkės su Tarybos nuomone dėl 2016 m. Lietuvos stabilumo programos“:

  1. užtikrinti, kad 2016 ir 2017 m. nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo neviršytų leidžiamos ribos, siejamos su sistemine pensijų reforma. Sumažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims – mokesčių naštą perkelti kitiems subjektams, kurių apmokestinimas mažiau kenktų ekonomikos augimui, ir gerinti mokestinių prievolių vykdymą, visų pirma PVM srityje;
  2. daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas – didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti mokymo kokybę, taikyti aktyvesnę darbo rinkos politiką ir skatinti suaugusiųjų mokymąsi. Stiprinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir veiksmingumą. Skatinti socialinį dialogą. Gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus – siekti geresnės ambulatorinės priežiūros, ligų prevencijos ir sveikatos ugdymo. Didinti nedarbo išmokų ir socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą;
  3. imtis darbo našumo didinimo priemonių – skatinti naujųjų technologijų diegimą ir naudojimą visuose ekonomikos sektoriuose. Gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti privačias investicijas, taip plėtojant alternatyvius finansavimo šaltinius.

 

NRD parengta atsižvelgiant į 2016 m. lapkričio 16 d. EK paskelbtą Metinę augimo apžvalgą, kuria pradėtas 2017 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. ES ir kiekvienai valstybei narei atskirai iškelti prioritetai – sukurti kuo daugiau darbo vietų, užtikrinti spartesnį ekonomikos augimą ir investicijas.

2017 m. kovo 21 d. ES Taryba pateikė 2017-2018 m. rekomendacijų rinkinį euro zonai, kur siūloma toliau vykdyti politiką, kuria būtų remiamas darnus integracinis ekonomikos augimas; įgyvendinti veiksmingu socialiniu dialogu paremtas reformas, skatinant konkurencingumą, darbo vietų kūrimą, darbo vietų kokybę, atsparumą ir ekonominę bei socialinę konvergenciją; toliau kurti bankų sąjungą siekiant rizikos mažinimo ir rizikos pasidalijimo; siekti pabaigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą.

2017 m. vasario 22 d. EK pateikė „Šalies ataskaitą Lietuva 2017“, kuri apima bendrą Lietuvos ekonominį vertinimą, 2016 m. skirtų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, struktūrinių reformų vykdymą ir nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“ įgyvendinimo pažangą. Nors šiais metais Lietuva priskirta prie pažangesnių valstybių narių, bet šioje ataskaitoje įvardyti Lietuvos svarbiausi iššūkiai: darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas, auganti nelygybė ir sulėtėjęs produktyvumas bei pateikiami svarbiausi Vyriausybės veiksmai siekiant įveikti minėtus iššūkius. Seimo Europos reikalų komitetas svarsto EK paskelbtą metinę augimo apžvalgą, Lietuvai skirtas rekomendacijas ir pateikia savo išvadas Vyriausybei. Seimo komitetai, svarstydami valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atsižvelgia į ES tarybos rekomendacijas bei nuomonę.

Socialiniai partneriai ir valstybės narės pripažino Europos Komisijos vaidmenį gerinant socialinį dialogą ES reikaluose, ypač buvo aukštai vertinami susitikimai su socialiniais partneriais ir Europos semestro pareigūnų darbas per pastaruosius semestrų ciklus.

Kaip ir kiekvienais metais, 2017 m. rugsėjo 12 d. ETUC savo vykdomojo komiteto posėdyje pristatė prioritetus ES 2018 semestro ciklui pateikdama diskusijai rengiamo dokumento „ETUC dėl augimo ir socialinio progreso“ projektą.

ETUC kviečia stiprinti ES ekonomiką: gerinti investicijų kokybę, kurti naujas kokybiškas darbo vietas; stabdyti spaudimą darbo sąlygoms ir socialinės apsaugos sistemoms, orientuotis į kokybiškų darbų kūrimą, užimtumą. ETUC pristatė kokybiškų darbų apibrėžimą: Kokybiški gerai apmokami darbai, pilno užimtumo pasiekimas ir pastovūs darbai, mokymosi visą gyvenimą galimybės, saugios ir sveikos darbo vietos, gerai organizuotas darbo laikas bei kolektyvinis atstovavimas.

ETUC pastebi, kad šalyse profesinių sąjungų dalyvavimas ES semestre nėra pakankamas, nors EK kviečia Europos šalių vyriausybes įtraukti socialinius partnerius į visus ES semestro etapus. Ne visose šalyse socialiniai partneriai įtraukiami į diskusijas, EK metinės apžvalgos, rekomendacijų svarstymą, nacionalinių dokumentų rengimą. Pastebime, kad  ir Lietuvos vyriausybė stengiasi to išvengti, semestro dokumentų rengime dirba kelių ministerijų darbuotojai, klausimai svarstomi Seimo komitetuose, o socialiniai partneriai tik informuojami baigiamojoje konferencijoje.

Kita konsultacija bus susijusi su 2018 m. šalių ataskaitų rengimu. Vienas iš ETUC prioritetų – paremti nacionalines profesines sąjungas semestro metu ir sukurti vienodas sąlygas tvirtam nacionalinių profesinių sąjungų ir jų vyriausybių dialogui. Kiekvienais metais prieš prasidedant oficialiam semestrui, ETUC parengia ataskaitą dėl ETUC narių indėlio į ankstyvąsias konsultacijas. ETUC internetinėmis priemonėmis (Toolkit Semester 2.0) kuria naują darbo metodą, siekiama ETUC ir jos nariams optimizuoti naudojimąsi laiku ir ištekliais.

Pats intensyviausias darbas vyks lapkričio pradžioje, konsultuojantis dėl EK rengiamų šalių ataskaitų. ETUC adaptuos internetinę programą 2018 m. konsultacijoms, ir platins šabloną nuo 2017 m. lapkričio mėn. 1 dienos. Tokiu  būdu nacionalinės profesinės sąjungos galės pareikšti savo nuomonę dėl šalių ataskaitų iki lapkričio 22 d. Nacionalinių profesinių sąjungų atstovai, atsakingi už ryšius Europos semestro klausimais (TUSLO), yra atsakingi už nacionalinių ataskaitų koordinavimą ir pateikimą internetinėmis priemonėmis. Šis dokumentas bus ETUC naudojamas konsultacijose su EK išreiškiant profesinių sąjungų nuomonę dėl visų ES šalių.

 

Parengė LPSK veiklų koordinatorė Danutė Šlionskienė