Prieš daugiau nei savaitę Prancūzijos Vyriausybės pristatytas ilgai lauktas darbo kodekso reformos planas vėl išjudino visuomenę. Naująjį kodeksą palankiai įvertino darbdaviai ir nuosaikios profsąjungos, tačiau priešinantys reformai tai vadina „socialiniu valstybės perversmu“ ir ruošiasi masiniams streikams.

Siekia išjudinti ekonomiką

Po trisdešimties metų kuklių bandymų suteikti Prancūzijos darbo rinkai lankstumo prieš savaitę šalies vyriausybė paskelbė apie ryškius pokyčius, galinčius radikaliai paveikti darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyrą.

Prancūzija ilgą laiką susiduria su nuolat didėjančiu nedarbu ir lėtu ekonomikos augimu. Dėl to iš dalies buvo kaltinama stipri šalies darbuotojų apsauga ir didelės socialinės išmokos. Ši reforma – vienas pirmųjų žingsnių, kurio šalies prezidentas Emanuelis Macronas ir jo vyriausybė ėmėsi siekdama išjudinti šalies ekonomiką.

„Mes įsitraukiame į inovacijų, įgūdžių, skaitmeninimo procesą remiančią ekonomiką, – kalbėjo E.Macronas. – Tam, kad būtume pažangi valstybė šiame pasaulyje, mums reikia lankstesnės, greitesnės jėgos ekonomikos.“

Šiuo metu nedarbo lygis šalyje siekia 9,5 proc. Reforma jį norima sumažinti iki penkių procentų. Tiesa, tarp jaunimo šis skaičius išauga daugiau nei du kartus: kai kuriose šalies vietovėse, ypač neturtingesniuose didžiųjų miestų priemiesčiuose, 40 proc. jaunuolių yra bedarbiai.

Didins darbdavių galią

E.Makrono siūlomi darbo kodekso pakeitimai leistų lengviau samdyti ir atleisti darbuotojus. Taip pat kai kurių darbo vietų klausimai galėtų būti deramai sprendžiami tiesiogiai įmonės lygmeniu, o ne pagal pramonės susitarimus, taip siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą.

Prezidentas pareiškė, kad dėl naujojo darbo kodekso nuostatų darbuotojai nebeturės darbo, kuris tęstųsi visą gyvenimą, tačiau nedarbo laikotarpiai greičiausiai bus laikini ir labiau susiję su dažnesne darbo vietų kaita ir perkvalifikavimu. Daugiausia dėmesio naujajame kodekse vyriausybė skyrė mažesnėms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų (tokių yra dauguma Prancūzijoje), kurios garsiai skundėsi dėl per didelės biurokratijos ir reglamentų. Jos galės tiesiogiai derėtis su darbuotojais be profesinių sąjungų tarpininkavimo.

Laukia protestai

Kritikai baiminasi, kad perduodama darbdaviams per daug teisių ir apribodami profsąjungų galią Vyriausybė žengia per toli. Pasak jų, tokie veiksmai tik išprovokuosią masinius streikus.

Nors prieš paskelbdamas reformos tekstą E.Macronas vedė derybas su didžiausių profesinių sąjungų vadovais, akivaizdu, kad į kai kuriuos jų rūpesčius atsižvelgta nebuvo. Ypač nerimą jiems kelia tai, jog nuo šiol kompensacija už neteisėtą atleidimą iš darbo bus apribota, o didžiausią patirtį turintys darbuotojai gali būti atleisti išmokant dvidešimties atlyginimų dydžio kompensaciją. Savo ruožtu teisėtai atleisti darbuotojai sulauks 25 proc. didesnės kompensacijos.

Antroji didžiausia Prancūzijos profesinė sąjunga, dar prieš Vyriausybei paskelbiant reformų esmę, paskelbė, kad rugsėjo pradžioje surengs didelio masto streikus. Jos vadovai tvirtina, kad Vyriausybė nori pažeisti darbuotojų interesus ir surišti rankas tiems, kurie gina jų interesus.

„E.Macronas išplėtė tai, kas buvo šiek tiek ore, perkėlė darbo derybas arčiau žemės. Tačiau faktas, kad jos bus mažiau subalansuotos“, – sakė vienas iš prestižiškiausių Prancūzijos universitetų Sorbonos darbo ir socialinių judėjimų istorikas Michel Pigenetas. Tačiau dvi didelės šalies profsąjungos pranešė, kad streikuose dalyvauti neketina. Dar prieš metus jas į gatves išvedė buvusio šalies vadovo F.Olando bandymai pakoreguoti darbo kodeksą.

Tačiau šįkart, pasak jų, viskas yra kitaip, vyksta realus dialogas. „Kai kurių dalykų pasiekėm, kai kurių išvengėm, su kai kuriais nesutinkam“, – dėstė profsąjungų atstovai.

Tarp kitko

Ruošiamas naujasis darbo kodeksas laikomas viena didžiausių ir rizikingiausių Prancūzijos prezidento reformų. Pažadai reformuoti darbo rinką ir pažaboti aukštą nedarbo lygį šalyje buvo vienas pagrindinių E.Macrono dar priešrinkiminės kampanijos „arkliukų“. Tačiau šiandien įgyvendinti planus kliudo kritęs prezidento populiarumas. Vos prieš tris mėnesius išrinktas jaunasis šalies prezidentas sulaužė senąją politinę tvarką, tačiau jo populiarumas iš dalies sumažėjo dėl neapibrėžtumo, susijusio su jo darbo reformos pastangomis. Apklausos rodo, kad tik 40-iai procentų prancūzų patinka tai, ką jis daro.

AIGUSTĖ TAVORAITĖ „lsveikata.lt“ //“Lietuvos žinios“