Šiaurės šalių profesinės sąjungos (NFS) inicijavo projektą „Darbuotojų teisės Baltijos šalyse“. Jo tikslas yra išanalizuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinę bazę ir praktiką, kad būtų išsiaiškinta, kaip tai atitinka pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas.

Rugpjūčio pabaigoje Taline vykusi tarptautinė konferencija buvo skirta tarpiniams rezultatams aptarti ir projekto prioritetinėms sritims išgryninti. Joje profesinių sąjungų atstovai ir ekspertai daugiausia dėmesio skyrė TDO konvencijoms „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“, „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo“ ir „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“.

Prieš konferenciją tyrėjai, išanalizavę kiekvienoje Baltijos valstybėje paimtus interviu su socialiniais partneriais, išskyrė, jų manymu, šalims svarbiausias problemas. Pažymėtina, kad aiškių nusižengimų TDO konvencijoms nenustatyta nė vienoje Baltijos šalyje, bet pažymėta, kad yra vietų, kur būtina detalesnė analizė.

 

Lietuvai išskirti šie galimai probleminiai aspektai:

  • Tam tikrų valstybinio sektoriaus grupių laisvės telktis į asociacijas suvaržymai (akcentuota kariuomenė);
  • Neaiškios streiko skelbimo procedūros;
  • Dėl minimalių paslaugų teikimo streiko metu apibrėžties (ir kompensacinių priemonių);
  • „Dvigubos“ darbuotojų atstovavimo sistemos (dėl profesinių sąjungų ir darbo tarybų) rėmų;
  • Dėl streiko apribojimų, numatytų naujajame Darbo kodekse;
  • Dėl teisininkų bylų „stūmimo“ į teismus, nors socialiniai partneriai tarpusavyje būna susitarę;
  • Dėl profesinių sąjungų lyderių apsaugos.
  • „Lengvo darbo“ apibrėžimas dėl vaikų darbo gali būti netinkamas;
  • Dėl kalinių darbo privačiame sektoriuje;
  • Išreikštas rūpestis dėl vienodo darbo užmokesčio principo už vienodą darbą galimai nepakankamo įgyvendinimo, įvairaus tipo diskriminacijos darbo rinkoje ir dar labiau susilpnintos apsaugos (dėl atleidimo) ir taip palyginti jautrioms visuomenės grupėms;
  • Dėl Trišalės tarybos struktūros keitimo;
  • Dėl Vyriausybės taikomų kriterijų socialiniams partneriams.

 

Po Baltijos šalių atstovų komentarų, susijusių su tarpinio tyrimo išvadomis, bei ekspertų diskusijų preliminariai išgrynintos keturios aktualiausios sritys. Lietuvai tai būtų:

 

  • „Dvigubos“ darbuotojų atstovavimo sistemos (dėl profesinių sąjungų ir darbo tarybų pareigų bei teisių persiskirstymo; privalomai pristeigus DT, atsiranda daug sąmyšio ir rizikuojama, kad gali nukentėti darbuotojų atstovavimas apskritai);
  • Dėl nelogiškų dalykų, susijusių su streikais (galima streikuoti, jei darbdavys atsisako derėtis ar pasirašyti kolektyvinę sutartį, bet streikuoti negalima, jei kolektyvinis susitarimas sulaužomas; taip pat yra daug klaustukų dėl streikuojančių darbuotojų apsaugos);
  • Dėl realybėje prastai veikiančio socialinio dialogo principų (nėra lygybės, darbuotojų atstovai dažnai neinformuojami, nepakviečiami dalyvauti sprendimuose, jų nuomonė ignoruojama);
  • Dėl kolektyvinių derybų situacijos (darbuotojams išsiderėti geras kolektyvines sutartis yra sudėtinga).

 

Kitas projekto strateginės grupės susitikimas numatytas rugsėjo 21 d. Rygoje, Latvijoje. Jo metu Baltijos šalių atstovai pristatys išgrynintas profesinių sąjungų pozicijas dėl savų prioritetų.