2017 m. gegužės 29-31 d. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) neeilinio išplėstinio valdymo komiteto priimta Romos deklaracija (sutrumpinta)

 
Praėjo dešimt metų po 2007-2008 m. finansinės krizės.

 

Bankų krizė privedė prie vyriausybių skolų krizės. Ekonominė krizė privedė prie socialinės ir politinės.

 

Taupymas buvo netinkamai paskirtas vaistas, todėl privedė prie plataus nusivylimo ir net priešiškumo Europai. Ginkluoti konfliktai kaimyniniuose regionuose ir terorizmas namuose prisidėjo prie krizės nuotaikos.

 

Beprecedenčiai pabėgėlių srautai keliauja į Europą, ieškodami saugumo. Darbuotojai mato, kaip skaitmenizacija ir klimato kaita gali paveikti jų darbus ir gyvenimus. Deja, maža dalis jų mato politikos formuotojus, gebančius atliepti į šiuos iššūkius.

 

Šiuo metu Europa sveiksta ir džiaugiasi lėtu augimu ir palaipsniui mažėjančiu nedarbu. Vis dėlto recesija, sekama nedrąsaus atsigavimo, nėra priežastis švęsti. Be to, dėl krizės ir taupymo priemonių daug jaunų žmonių buvo palikti darbo rinkų ir švietimo sistemų paraštėse.

 

Dėl to gavome antieuropietiškų ir prieš svetimšalius nukreiptų jėgų iškilimą kai kuriuose neseniai vykusiuose rinkimuose ir įsiplieskusius politinius debatus apie darbuotojams palankesnes politikas, nukreiptas į darbo užmokesčio augimą, padedančias tvarkytis su nelygybe, siūlančias šiek tiek padrąsinimo.

 

Šiandien galima konstatuoti, kad ETUC vaidino esminį vaidmenį, priverčiant ES institucijas pakeisti savo požiūrį. Vis dėlto taupymas dar nesibaigė.

 

Pasirinktoms naujoms politikos kryptims dar toli iki konsensuso. Europos socialinių teisių ramstis turėjo rastis seniau, būti ambicingesnis ir, be to, dar gali būti nužudytas jam priešiškų vyriausybių ir darbdavių. Priešakyje laukia daug sudėtingų iššūkių. Fiktyvaus savęs įdarbinimo augimas, laikinos ar ne viso etato darbo sutartys ir kiti rizikingi darbai yra tamsioji lėtai mažėjančio nedarbo pusė. Profesinės sąjungos gina darbininkų teises ir spaus dėl naujų įstatymų. Skaitmenizacijos ir klimato kaitos politikos kryptys turi neprieštarauti teisingam perėjimui, leidžiančiam darbuotojams ir pramonės regionams prisitaikyti prie pokyčių, sukurti naujų darbo vietų.

 

Vis dėlto dabar laikas kalbėtis ne apie kliūtis, bet sustiprinti mūsų reikalavimus dėl darbuotojų gerovės, didesnių viešųjų investicijų, kokybiškų viešųjų paslaugų, orios socialinės apsaugos, taip mažinant nelygybę, užtikrinant sąžiningus mokesčius, teisingus atlyginimus bei geras darbo sąlygas, geresnį darbo ir gyvenimo balansą kiekvienoje ES šalyje.

 

Tai yra momentas, kai profesinėms sąjungoms reikia būti aktyvesnėmis nei bet kada atliepiant į  globalizacijos, skaitmenizacijos ir klimato kaitos iššūkius, kad būtų užtikrinta, jog darbuotojai nebus palikti prie nuolaužų krūvos, bus sumažinta įsigalėjusi lyčių ir regionų nelygybė. Profesinės sąjungos reikalauja darbdavių ir vyriausybių veiksmų visuose lygiuose – nuo lokalaus iki europinio.

 

ES institucijos turėtų būti demokratiškesnės, skaidresnės, atskaitingesnės ir produktyvesnės. Darbuotojai ir piliečiai nori jausti, kad jų balsas girdimas sprendimų priėmėjų ir ES bei nacionalinės vyriausybės gali būti paveiktos.

 

Profesinės sąjungos susirinko Romoje, atsispiriant nuo ETUC platformos dėl ateities Europos, diskutuoti dėl mūsų prioritetų dėl Europos ateities ir labiau socialiai orientuotos Europos Sąjungos.
Norime  atliepti darbuotojų poreikiams ir lūkesčiams su konkrečiais sprendimais ir, kad tai įgyvendintume, turime veikti kartu orientuojantis į:

• Investicijų į tvarų augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą bei kokybiškas viešąsias paslaugas.
• Darbo užmokesčio kilimą ir užmokesčio atskirties mažinimą per stipresnes kolektyvines derybas, socialinį dialogą ir didesnį darbuotojų dalyvavimą.
• Teisingą perėjimą prie mažai anglies dvideginio išskiriančios ekonomikos, tvarios skaitmenizacijos ir automatizacijos, sąžiningos globalizacijos ir progresyvios prekybos darbotvarkės bei darbo ateities.
  •  Labiau socialiai orientuotą Europą su stipresnėmis socialinėmis teisėmis, ko sieksime per Socialinių teisių ramstį ir Socialinio progreso protokolą.
• Veiksmus kovoti su socialiniu ir atlyginimų dempingu per teisingą mobilumą ir migraciją sąžiningoje vidaus rinkoje, siekiant visiškai lygaus darbuotojų traktavimo ir integracijos

 

Tai yra mūsų prioritetai geresnei ateities Europai sukurti.

Investicijos

 

ETUC teigiamai vertina Junckerio planą – ypač jo antrąją versiją, taip pat Europos centrinio banko, Europos investicinio banko ir kitų Europos finansinių institucijų vaidmenį atgaivinant investicijas Europoje, susiejant jas su darbo vietų kūrimu.

 

Tačiau to negana. Finansavimas nėra adekvatus. Europos fiskalinės taisyklės ir ekonominis valdymas turi būti reformuotas. Tikimės tai pamatyti Ekonominės ir pinigų sąjungos ateityje.
ETUC pakartoja savo reikalavimus dėl lankstumo ir fiskalinio pajėgumo, taip pat, kad į diskusijas būtų įtrauktas, ES/Ekonominės ir pinigų sąjungos iždo kūrimas bei pažangios Europos politikos dėl mokesčių koordinavimo nustatymas.

 

Atlyginimai: kolektyvinės derybos, socialinis dialogas, darbuotojų įtraukimas

ETUC inicijavo darbo užmokesčio kėlimo (Pay Rise) kampaniją tam, kad atsikirstų nepriimtinam pastarojo dešimtmečio atlyginimų kritimui Europoje, kad pasivytų augimo potencialą ir sumažintų nelygybę tarp atlyginimų, sumažintų vyrų ir moterų darbo užmokesčio atskirtį bei sušvelnintų didžiulį skirtumą tarp Rytų ir Vakarų Europos valstybių. Esame įsitikinę, kad atlyginimų kilimas svarbus ne tik socialiniam teisingumui, bet yra ir abipusiai naudingas sandoris, prisidedantis prie vidaus paklausos ir ekonomikos augimo.

 

Atlyginimai – socialinių partnerių derybų reikalas ir todėl turime dirbti, kad įtikintume darbdavius, jog aukštesnis užmokestis ir geresnės kolektyvinės derybos atneš naudos visiems. Institucijos vaidina esminį vaidmenį dėl taupymo atlyginimams pabaigos ir kišimosi į kolektyvines derybas praktikų stabdymui. Jos turi dirbti, kad būtų sustiprintos minimalaus atlyginimų sistemos ir skatinamos platesnės kolektyvinės derybos. Tai siektina stiprinant socialinių partnerių pajėgumus ir sukuriant teisinę sistemą, padedančią įgyvendinti ir leidžiančią plačiau pasklisti kolektyviniams susitarimams.

 

Europos Komisija ėmėsi intensyvinti profesinių sąjungų įtraukimą naujajame Europos semestre. Tai šiek tiek geriau subalansavo ankstesnį naratyvą dėl darbo užmokesčio augimo ribojimo ir įsipareigojo atnaujinti socialinį dialogą visuose lygiuose. Visgi pasiekti rezultatai dar toli gražu netenkina. Dėl to tikimės pokyčių dėl atlyginimų ir kolektyvinių derybų, socialinio dialogo ir darbuotojų įtraukimo, kas taptų pagrindiniais Socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo uždaviniais.

 

Teisingas perėjimas: klimato kaita, skaitmenizacija, globalizacija, prekyba ir darbo ateitis
Dėkojame Europos Parlamentui už paramą ETUC pasiūlymui dėl Teisingo perėjimo fondo, kuris padėtų sušvelninti kovos su klimato kaita politikos įtaką ekonomikai ir darbams. Taip pat prašomė EK įsteigti fondą, „teisingą perėjimą“ įterpti į Svarstymų dokumentą dėl globalizacijos, sekti ta pačia „teisinga“ logika, siūlant naujus kelius remiant teisingo perėjimo priemones Europos darbuotojams, paveiktiems skaitmenizacijos ir automatizacijos.
Europos socialinių teisių ramstis

 

Socialinių teisių ramsčio sukūrimas yra esminis žingsnis kuriant teisingesnę Europą ir atkuriant pusiausvyrą po paskutinio dešimtmečio taupymo bei padarytos žalos darbuotojų teisėms, socialinei sanglaudai. Dėl to visiškai remiame šią iniciatyvą.

 

Mus drąsina ir tai, kad EK pasiūlė paketą teisinių ir neteisinių iniciatyvų geresnei darbuotojų darbo ir gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti, pavyzdžiui, dėl mokamų vaiko priežiūros ir tėvystės atostogų. Laikas šalims narėms parodyti, kaip jos iš tiesų įsipareigojusios užtikrinti lyčių lygybę ir darbuotojų teises. Tai yra patikimumo klausimas.

 

Norime pasiūlymų, kurie veikia ir atitinka darbuotojų poreikius bei lūkesčius, veda prie konkrečių rezultatų. EK turi būti ambicinga.

 

ETUC ir jos padaliniai dirbs, kad įtikintų visus socialinius partnerius valstybėse narėse remti Europos socialinių teisių ramstį. Gioteburge lapkričio 7 d. vyksiančiame socialiniame aukščiausio lygio susitikime ES šalys turėtų išreikšti paramą Ramsčiui ir įsipareigoti atgaivinti socialiai orientuotą Europą.

 

ETUC atnaujins savo Socialinio progreso protokolo iniciatyvas, kaip būtiną dalį siekiant bet kokių Sutarties pokyčių. Jei Sutartis nebus pakeista, ieškosime kitų galimybių teisinėms iniciatyvoms, kad

užtikrintume, jog ES taisyklėse ir praktikose socialinės teisės ir ekonominės laisvės būtų tokios pat svarbos.

 

Mobilumas ir migracija

 

Kiekvieną savaitę jūroje miršta žmonės. Tokia situacija nepriimtina.

 

Europai laikas pasirūpinti pabėgėliais ir migrantais – ir dėl humanitarinių priežasčių, ir dėl ilgalaikio ekonominio-socialinio intereso. Tai būtina padaryti atliepiant ir migrantų, ir vietos gyventojų poreikius, neleisti populistinėms ir ksenofobinėms jėgoms juos supriešinti vieni su kitais.

 

Nesąžiningas varžymasis tarp darbuotojų, nedarbas ir socialinė atskirtis, socialinis ir atlyginimų dempingas yra mūsų priešai. Privalome sukurti teisingą mobilumą ir migraciją, suteikiant visiems kokybiško darbo galimybes, visapusiškai vienodą traktavimą, integraciją į darbo rinką ir visuomenę.

Reikalaujame „tokio paties atlyginimo už tą patį darbą toje pačioje vietoje“, taip pat aukštesnių atlyginimų supanašėjimo Europoje ir tarp šalių narių bei sektorių, kaip ir tarptautinėse kompanijose, jų tiekimo grandinėse.
ETUC yra įsipareigojęs apsukti atgal žalingą pastaraisiais metais įsitvirtinusį naratyvą, veikti ir bendradarbiauti su visais, siekiančiais sukurti geresnę, socialiai palankesnę ir teisingesnę Europos Sąjungą dėl geresnės darbuotojų ir visų piliečių ateities.