Įmonėms iki Darbo kodekso įsigaliojimo reikia parengti ne vieną tvarką, perskaičiuoti darbuotojų atostogas.
Darbo kodeksas įsigalioja šių metų liepos 1 d. Seime dar planuojama keisti kai kurias jo nuostatas, tačiau dėl daugumos jo punktų ginčų nekyla.
Kalendorines atostogų dienas įmonės turės perskaičiuoti į darbo dienas – 7 kalendorinės dienos perskaičiuojamos į 5 darbo dienas (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 6 darbo dienas (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę).
Rimantas Stanevičius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ ekspertas, pabrėžia, kad perskaičiuojant atostogas išeis nesveikas skaičius.
„Apvalinti atostogų nebūtina – dabar darbuotojų atostogos apskaitoje parodomos kaip nesveikasis skaičius – su kableliu galime gyventi ir toliau“, – įsitikinęs p. Stanevičius. Teisininkas pataria formalizuoti atostogų perskaičiavimą, nors DK to nereikalauja.
Galima su kiekvienu darbuotoju pasirašyti dokumentą, kuriame matyti, kiek atostogų sukaupta ir kaip jos konvertuojamos. Jeigu pasirašyti tokį dokumentą sudėtinga, galima parengti vienašalį vadovo įsakymą nurodant, per kiek laiko darbdavys laukia grįžtamojo ryšio.
Naujos tvarkos
Įmonėms reikia parengti ir Komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos darbo vietoje tvarką. Svarbiausia jos dalis – darbuotojų veiklos stebėjimo būdai ir tikslai.
„Jeigu įmonėje atliekami atsitiktiniai darbuotojų naudojamų IT prietaisų ir sistemų tikrinimai, tvarkoje reikia aptarti, kokiais principais vadovaujantis tai daroma, kaip pasirenkama, ką tikrinti“, – teigia p. Stanevičius. Perskaitęs šią tvarką darbuotojas turėtų suprasti, kur jis neturėtų tikėtis privatumo. Nors IT infrastruktūra priklauso darbdaviui, jis neturi teisės tikrinti, ką darbuotojas rašo iš asmeninės savo pašto dėžutės. Jeigu įmonėje nėra IT stebėsenos tvarkos, teismai gali nepripažinti darbuotojų elektroninių laiškų kaip įrodymų.
Kai įmonėje dirba daugiau kaip 20 darbuotojų, nuo liepos 1 d. ji privalo turėti darbo apmokėjimo sistemą. Joje turėtų būti numatytos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes bei kvalifikaciją ir kiekvienos jų mokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo mokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.
Jeigu įmonėje yra daugiau kaip 50 darbuotojų, jai reikia patvirtinti lygių galimybių politiką. Be DK principų atkartojimo, joje galima numatyti, kur diskriminaciją patiriantis darbuotojas turi kreiptis, kad jam būtų garantuojamas konfidencialumas.
Didesnės įmonės turi pasirengti ir darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką. Šis dokumentas turėtų atsakyti darbuotojui į klausimą, kam darbdavys naudoja jo asmens duomenis ir kaip juos saugo. V. V. Žeimanto straipsnis publikuotas naujienų portale “VZ.LT”. Jį galite rasti pasekę šią nuorodą.