Daug kas tikėjosi, jog pagal ankstesnių kadencijų praktiką Seime bus užkurtas minimalios algos buldozeris ir tuo viskas pasibaigs. Tačiau minimali alga visada yra tik dalinis ir tik laikinas sprendimas. Išeitis – vieną kartą ir visam laikui perimti Skandinavijos šalių patirtį, kai darbo santykiai (ir atlyginimai) yra lygiaverčių partnerių – darbdavių ir darbuotojų asociacijų – tarpusavio susitarimų dalykas.

Trišalei tarybai užbaigus derybas ir Vyriausybei patvirtinus susitarimo turinį Darbo kodekso patvirtinimo klausimas persikelia į Seimą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija pritaria Trišalės tarybos susitarimui ir jį taip pat palaikys.

Tačiau yra viena sąlyga.

Darbuotojus atstovaujančių organizacijų padarytos nuolaidos darbdavių naudai turi tapti Lietuvoje neįprasto proceso – derybų dėl šakinių kolektyvinių sutarimų – pagrindu.

Mokytis turėsime iš skandinavų. Pavyzdžiui, Norvegijoje šiandien 100 procentų viešojo sektoriaus darbuotojų ir beveik 90 procentų dirbančiųjų privačiame sektoriuje dirba pagal darbo sutartis, kurios yra sudaromos kolektyvinių susitarimų pagrindu. Kitaip tariant, darbuotojo interesus gina ne tik jo asmeninė darbo sutartis, bet ir šakinis susitarimas tarp jo profesinės sąjungos ir darbdavių asociacijos.

Būtent, šiame šakiniame susitarime ir būna nustatyti atlyginimų tarifai, atskirais atvejais net ir visa atlyginimų sistema, darbo saugos, atleidimo iš darbo ir kiti klausimai. Atskira dalis – darbuotojų ir darbdavių ginčai, apimantys tiek atskirus individualius atvejus, tiek ir visos šakos klausimus.

Kaip visa tai veiks Lietuvoje?

Vyriausybė ir konkrečiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imsis atsakomybės ir inicijuos reguliarius Trišalės tarybos posėdžius kas mėnesį. Nepamirškime: tai ne tik socialinės apsaugos, bet ir DARBO ministerija. Artimiausiais metais vienas iš jos veiklos efektyvumo rodiklių – pradėtos derybos dėl konkrečių šakinių kolektyvinių susitarimų didžiausiuose Lietuvos ūkio sektoriuose.

Savo ruožtu valstybė imsis priemonių, skatindama asocijuotų struktūrų populiarumą – tiek sukurdama kompensacinius mechanizmus darbuotojams, dengdama dalį jų mokamų įnašų profesinėms sąjungoms, tiek ir didindama privačių subjektų motyvaciją dalyvauti asocijuotų struktūrų veikloje.

Šios priemonės tiesiogiai nepadidins nei vieno atlyginimo šiandien mokamo Lietuvoje, tačiau šakiniai susitarimai ir juose neišvengiamai atsirasiančios nuostatos dėl atlyginimo tarifų, jų sistemos ir periodinio (kasmetinio) jų didinimo – europietiškas požiūris į nuoseklius ir abipusiai pagarbius santykius tarp darbdavių ir darbuotojų.

Trišalės tarybos darbas dėl naujojo Darbo kodekso parodė, kad prie vieno stalo susėdę darbdaviai ir darbuotojai geba greitai ir sėkmingai susitarti. Paradoksalu, tačiau vienintelė valstybės rolė – suteikti erdvę ir skatinti šį abipusiai naudingą dialogą. Daryti tai realiai, neapsimetant ir nevaidinant susirūpinimo.

 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas