Seimui rengiantis svarstyti naują Darbo kodeksą, pasigirdo valdančiųjų „valstiečių“ ultimatumas: už liberalesnį darbo santykių reglamentavimą bus balsuojama, jei darbdaviai įsipareigos didinti atlyginimus. Verslas aiškina, kad neįmanoma priversti visų įmonių kelti algas, tokiais įsipareigojimais netiki ir profsąjungos.

Trišalei tarybai baigus derybas dėl naujojo Darbo kodekso ir Vyriausybei pritarus šiam dokumentui, jis bei susijusios įstatymų pataisos netrukus turėtų būti pradėtos svarstyti Seime.

Planuojama, kad liberalesnis darbo santykių reglamentavimas įsigalios nuo liepos mėnesio. Tačiau tam gali kilti kliūčių. Dalis valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narių iškėlė sąlygą, kada balsuos už naująjį kodeksą.

Tiki verslu, bet įspėja

Vakar spaudos konferenciją surengę „valstiečiai“ parlamentarai Tomas Tomilinas ir Virginijus Sinkevičius pasiuntė signalą, kad nepasirašius trišalio susitarimo dėl darbo užmokesčio didinimo ir kitų socialinių įsipareigojimų naujasis Darbo kodeksas gali nesulaukti paramos Seime.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas V. Sinkevičius sakė, kad darbdaviams neįsipareigojus mokėti didesnių algų jis balsuos prieš Darbo kodeksą. „Bet esu tikras, kad tas susitarimas bus pasirašytas. Įdėjome labai daug pastangų į tokio susitarimo pagrindų rengimą, į konsultacijas. Aš matau tik geranoriškumą iš verslo pusės. Tačiau taip, jeigu jokio geranoriškumo nebus parodyta, aš balsuosiu prieš“, – pabrėžė jis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas T. Tomilinas taip pat tvirtino, kad verslui nesilaikant įspareigojimų nebus galimybės balsuoti už Darbo kodeksą. „Manau, kad tiek verslas, tiek darbuotojai ir lygiai taip pat mes esame suinteresuoti laikytis to susitarimo nuo pat pradžių, kas buvo sutarta. Tačiau jeigu pradedame nuo kažkokių pažeidimų, tai nėra galimybės balsuoti už“, – kalbėjo jis.

Bereikšmai susitarimai

Seimo priimtą Darbo kodeksą pernai vetavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad siekis pasirašyti susitarimą tarp Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų dėl darbo užmokesčio didinimo yra geras. Tačiau ji pažymėjo, kad nėra galimybių priversti verslą jo laikytis.

“Intencija iš principo yra gera. Noras, kad verslas įsipareigotų arba žiūrėtų į mūsų darbuotoją kitomis akimis, negu buvo iki šiol, nes mūsų atlyginimai yra vis dar mažiausi regione. Atlyginimai auga dėl ekonominio augimo. 5–6 proc. augimas yra objektyvus augimas. Ar įmanoma priversti privatų verslą susitarimais ir gražiomis deklaracijomis įgyvendinti atlyginimų augimą? Ne. Nėra jokių instrumentų tokiam susitarimui įgyvendinti“, – aiškino šalies vadovė.

D. Grybauskaitė taip pat akcentavo, kad naujajame Darbo kodekse būtina numatyti priemones apsaugoti darbuotojus. „Darbuotojų socialinė apsauga turi būti įtraukta į Darbo kodeksą, o ne kažkokie susitarimai, kurių neįmanoma įgyvendinti. Iš tikrųjų pakeitimai yra esminiai. Beveik daugiau nei pusė priemonių, kurias siūliau, jau yra įgyvendinta. Silpniausiai atrodo profesinių sąjungų pozicijos. Jeigu būtų daugiau instrumentų apginti darbuotojų socialinę padėtį ir galimybes derėtis su darbdaviu, tokie dalykai turėtų būti Darbo kodekse, o ne bereikšmiuose susitarimuose“, – teigė prezidentė.

Abejoja gera valia

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad džiugu, jeigu darbdaviai įsipareigos didinti algas. Tačiau jis tuo abejoja.

„Su darbdaviais esame pasirašę ne vieną susitarimą, bet kad jie jų laikytųsi… Negaliu pasakyti, kad visi darbdaviai to nesilaiko, tačiau dalis nesilaikydavo. Visokių yra darbdavių. Jeigu susitarimas netaptų privalomas kaip įstatymas, abejoju, kad visi darbdaviai jo laikytųsi, ir algos didėtų“, – aiškino jis.

A. Černiausko teigimu, kai kuriose įmonėse pasirašomos kolektyvinės sutartys ir jose numatomas tam tikras atlyginimų augimas. Esą darbdaviai mato, kad darbuotojų trūksta, ir bijodami jų netekti didina darbo užmokestį. Jis svarstė, kad prieš palaiminant revizuotą Darbo kodeksą verslas galėtų pasirašyti ne įsipareigojimą, o ką nors panašaus į kolektyvinį susitarimą, kur būtų numatyti įsipareigojimai visiems darbdaviams, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas, infliaciją, gaunamą pelną ir pan., didinti algas.

„Tačiau abejoju, ar darbdaviai pasirašytų tokį susitarimą, kuris būtų tarsi įstatymas. Jeigu tai būtų tik deklaratyvus susitarimas, aišku, siekis sveikintinas, gal kai kurie darbdaviai jo ir laikysis bei padidins atlyginimus, bet kad visi tai darytų, tai tikrai ne“, – pakartojo jis.

A. Černiausko manymu, naujo Darbo kodekso įsigaliojimą reikėtų atidėti dar pusmečiui. Jis teigė, kad Trišalėje taryboje vykstant deryboms dėl tam tikrų dokumento nuostatų darbdaviai nenorėjo eiti į kompromisus. Pozicijas pavyko suderinti toli gražu ne dėl visų punktų.

„Jeigu Seimas pasakytų, jog dar nesusiderėjote dėl visko, ir kol to nepadarysite, kodeksas neįsigalios, derybos būtų lengvesnės, lankstesnės, nes darbdaviai suprastų, kad tik susitarus įstatymas gali įsigalioti. Tartis galima dar dėl daug ko“, – patikino profsąjungų atstovas.

Geriausia daugyba – dalyba

Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė parlamentarų raginimą darbdaviams įsipareigoti mokėti didesnes algas įvertino kaip gerą intenciją. Ji akcentavo, kad įgyvendinti tokį siekį įmanoma tik per sektorių susitarimus. „Tačiau neįvardijant konkrečių skaičių bus kaip ir to pasakymo, kad niekas nebrangs, atveju“, – ironizavo ji.

Pasak G. Gruzdienės, verslas jau seniai galėjo susiprotėti ir imtis Vakarų Europos valstybėse gyvuojančios praktikos – numatyti tam tikrą metinį darbo užmokesčio augimą konkrečiame sektoriuje. Numatyta suma algas pakėlusios įmonės vėliau gali pridėti ir dar daugiau pinigų darbuotojams. „Tai yra normali europinė praktika, ir taip galėtų būti Lietuvoje“, – sakė ji.

G. Gruzdienė apgailestavo, kad mūsų šalyje nėra darbo užmokesčio politikos. Jos teigimu, Vyriausybė turi prižiūrėti, kaip šioje srityje elgiasi darbdaviai. „Neseniai pasirašėme vieną kolektyvinę sutartį. Joje numatytas 8 proc. atlyginimų padidinimas ir metinės premijos už rezultatus. Kaip popiežius sakė, geriausia daugyba yra dalyba. Jeigu darbdaviai taip elgtųsi, nebūtų tokios situacijos kaip dabar, emigracijos“, – aiškino profsąjungos pirmininkė.

Reikalingos kompleksinės priemonės

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Danuko Arlausko teigimu, apie darbo užmokesčio politiką verslas kalba jau seniai. Jis priminė, kad praėjusių metų pabaigoje buvo parengtas projektas, kaip tas mechanizmas turėtų atrodyti.

„Iš tikrųjų nekalbame apie tam tikrą teisinį įsipareigojimą, kad kiekviena įmonė įsipareigotų didinti algas 5 proc. ar pan. Iš tikrųjų tai neįmanoma. Įmanoma, jeigu su darbuotoju sudarai sutartį ar numatai kolektyvinėje sutartyje“, – aiškino jis ir pažymėjo, kad bemaž trečdalis smulkiojo verslo dirba su neigiama pelno marža, todėl neturi galimybių itin didinti algų.

Anot D. Arlausko, kol nerasime mechanizmo, užtikrinančio, kad 10 metų laikotarpiu atlyginimai paaugs tam tikra proporcija, sunku tikėtis sustabdyti emigraciją.

„Todėl mintis paprasta – ko reikia tam, kad darbdaviai sugebėtų generuoti didesnes pelno maržas, įmonėse dirbantys darbuotojai generuotų didesnes pajamas, nuo kurių mokami atlyginimai? Ketvirtadienį Vyriausybėje buvo gera diskusija, susirinko verslas, ir per dvi valandas iš esmės sudėliojome viso kabineto pirmaeiles priemones. Vien naujas Darbo kodeksas, kuris įsigalios nuo liepos 1 dienos, jeigu įsigalios, savaime nei labai padidins užimtumą, nei atlyginimus. Reikalingos kompleksinės priemonės, pirmiausia – kitoks mūsų požiūris į ekonomiką, – pabrėžė jis. – Noriu pateikti paprastą skaičių, kad suprastumėte, kur yra esmė. Jeigu pažiūrėsime mūsų eksporto struktūrą, 43 proc. viso eksporto sudaro javai – t. y. žema pridėtinė vertė. Aukštos pridėtinės vertės produktas mūsų eksporto struktūroje sudaro apie 7 procentus. Per dešimt metų tai beveik nepasikeitė. Deja, produktyvumas neauga. Mūsų pasirinkimas, kokiu keliu einame: ar kad kiekvienas darbuotojas turėtų darbą, taip pat ir žemės ūkyje, kuris yra visiškai neefektyvus, ar pripažįstama, kad mūsų ekonomika neefektyvi ir sprendžiame, ką reikia padaryti tam, jog ji taptų efektyvi.“

© Lietuvos žinios/ Žurnalistė Roberta Tracevičiūtė

Straipsnį galite perskaityti naujienų portale “LZINIOS.LT”, pasekę šią nuorodą.