Ar birželį būtų pamokos, ar ne – mokytojams tai yra darbo mėnuo. Kadangi jie gauna atlyginimą, privalo jį užsidirbti. O prailginus mokslo metus, tiesiog keistųsi darbo pobūdis, teigė vienos iš švietimo profesinių sąjungų vadovas Audrius Jurgelevičius. Todėl mokytojams neturėtų rūpėti mokslo metų trukmė.

Rasa Pakalnienė

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) neprotestuoja dėl mokslo metų ilginimo, kitaip sakant, dėl moksleivių atostogų trumpinimo. Tačiau tai nereiškia, kad palaiko tokią iniciatyvą.

„Mitinguose nedalyvaujame, triukšmo nekeliame, nes manome, kad toks žingsnis nėra vertas dėmesio, – „Lietuvos žinioms“ sakė LŠPS pirmininkas A. Jurgelevičius. – Pritariame, kad sumanymas nesavalaikis. Tačiau prie protestų prieš mokslo metų ilginimą neprisijungiame.“

LŠPS vadovo nuomone, dėl mokslo metų trukmės savo nuomonę gali reikšti mokinių, tėvų, mamų organizacijos. Tai jie ir daro. „O jei kolegos mano, kad juos reikia palaikyti, mes to nesmerkiame, – patikino A. Jurgelevičius. – Gyvename laisvoje šalyje.“

Darbo sąlygos neblogėtų

LŠPS vadovo nuomone, sumanymas prailginti ugdymo trukmę būtų neblogas, jei jį lydėtų kiti sprendimai. Tačiau kol kas jų nematyti. Kadangi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė dalijo pažadus, kad sprendimų bus, LŠPS ketina palaukti.

Pasak A. Jurgelevičiaus, jei mokslo metai būtų prailginti, mokytojų darbo sąlygos nuo to nepablogėtų. „Profesinės sąjungos pagal įstatymą gina mokytojų interesus, – teigė jis. – O mokytojų teisės nepažeidžiamos. Todėl mes nereiškiame savo nuomonės.“

Anot LŠPS pirmininko, bet kokiu atveju mokytojams birželis yra darbo mėnuo. Jie dirba ir gauna atlyginimą. „Jei pasikeičia darbo pobūdis, negalima sakyti, kad mokytojo padėtis pablogėjo“, – sakė A. Jurgelevičius. Tačiau jis girdėjo kai kurių mokytojų dejavimus, dūsavimus, kad padidėtų psichologinė įtampa.

Atlyginimą turi užsidirbti

O darbo krūvis tuo metu, kai nėra pamokų, priklauso nuo darbo organizavimo konkrečioje mokykloje, mano A. Jurgelevičius. Yra mokyklų, kuriose, kai pasibaigia pamokos, pasibaigia ir veikla. Tada mokytojai patys organizuoja sau veiklos. Yra mokyklų, kurių vadovai nurodo, ką mokytojai turės dirbti. „Negalima sakyti, kad birželio mėnesį, kai nėra pamokų, mokytojai dirba lengviau ar sudėtingiau, – teigė LŠPS vadovas. – Tai priklauso nuo konkrečios mokyklos.“

A. Jurgelevičius priminė, kad jei mokytojai gauna atlyginimą, turi jį užsidirbti.

Lyg namą nuo stogo statyti

„Kita vertus, patys kaip mokytojai suprantame, kad mechaniškai prailginus mokslo metus, niekas nepasikeis, – sakė LŠPS pirmininkas. – Tiesiog nelabai kokybiškas ugdymo procesas užsitęs kiek ilgiau.“

A. Jurgelevičiaus tvirtinimu, norint pagerinti ugdymo kokybę, visų pirma derėtų keisti ugdymo turinį. Mat yra per daug sudėtingų, nereikalingų dalykų, kita vertus, trūksta tokių, kurių reikėtų. „Pakeitus turinį galima kalbėti apie formą, – įsitikinęs jis. – O forma yra mokslo metų trukmė.“

Todėl A. Jurgelevičius nuomone, kad mechaniškai ilginti mokslo metus – tai lyg namą pradėti statyti nuo stogo.

Mokslo metų pailginimas savaime nelaiduoja, kad atsiras daugiau įvairovės. Pašnekovo įsitikinimu, tai yra kitų sprendimų reikalas – finansavimo, darbo aplinkos ir taip toliau.Anot A. Jurgelevičiaus, per ilgesnius mokslo metus, jei dirbama tik pagal vadovėlius, ekstensyviomis priemonėmis, nieko nepasieksi. O jei ugdymo priemonės būtų efektyvios, mokiniams paveikios, juos sudominančios, motyvuojančios, per trumpesnius mokslo metus galima pasiekti daugiau. Ilginti jų nereikėtų. Tačiau nesugebama sukurti sistemos, kad mokyklos būtų aprūpintos mokslo priemonėmis, mokytojams ir moksleiviams sudarytos geros sąlygos, rastos tinkamos erdvės, kad ugdymo procesas būtų kuo įvairesnis.

Pasuko lengviausiu keliu

„Problema yra ta, kad moksleivių pasiekimų rezultatai yra menki, – kalbėjo A. Jurgelevičius. – Menki todėl, kad jie neįsisavina turinio. Klausimas – kodėl? Ar per mažai pamokų, ar turinyje yra tai, ko nereikia ar negali įsisavinti. Tad tai yra ugdymo programų problema. Turinio problema.“

LŠPS pirmininko nuomone, apie turinio keitimą kalbama, bet nieko nedaroma. Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių institucijų specialistai laukia nurodymų, nėra sutarimo.

„Manau, kad vietoj to, kad ieškotų sutarimo ir imtųsi darbų, ministrė pasuko lengviausiu keliu. Tai yra nieko nekainuojanti reforma, padaroma vienu parašu – prailginus mokslo metus, – teigė A. Jurgelevičius. – Po to jau gali sakyti, kad pradėjo gerinti ugdymo turinį.“

Jis prisiminė, kaip prieš 10 metų – 2007-aisiais mokslo metai buvo sutrumpinti, tai padarė dabartinės J. Petrauskienės pirmtakas švietimo ir mokslo ministerijoje. Tada buvo patarinėjama trumpinti, dabar – ilginti.

Tarp Europos Sąjungos šalių šiuo metu tik Kroatijoje mokamasi trumpiau – 637 valandas, o Lietuvoje – 737. Iš Baltijos šalių Latvijos moksleiviai mokosi 794, Estijos – 823 valandas.

 

Originalus straipsnis publikuotas naujienų portale “LZINIOS.LT” balandžio 18 d. Jį galite rasti čia.

© Lietuvos žinios/Rasa Pakalnienė