Mamadieniai ir tėvadieniai – dažnai girdimos ir taip pat dažnai klausimų keliančios sąvokos, kurių tikrai nerasite Darbo kodekse. Taigi natūraliai kyla klausimai, kas tie „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“, kam jie priklauso, kada ir kaip jų galima prašyti darbdavio? Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokato padėjėjas Marius Bakanauskas.

Papildomos lengvatos darbuotojams, auginantiems vaikus, – po šiuo pavadinimu Darbo kodekse slepiasi visuomenėje plačiai paplitę „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“. Kaip įtvirtinta šiuo metu vis dar galiojančio Darbo kodekso redakcijos 214 str. 1 d., ši lengvata yra taikoma darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du ir daugiau vaikų iki dvylikos metų.

Šiems darbuotojams, remiantis minėtu įstatymu, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę, o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, suteikiamos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę.

Kaip nurodyta įstatyme, darbuotojui už šias papildomas poilsio dienas yra mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, tačiau jų nepanaudojus už jas nėra kompensuojama.

Svarbu paminėti ir tai jog, šios papildomos poilsio dienos nėra išskaičiuojamos iš kasmetinių apmokamų atostogų, o jų nepanaudojus į kitą mėnesį nėra perkeliamos ar sumuojamos, išskyrus darbuotojus, kurie dirba ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis. Tokiems darbuotojams yra suteikiama galimybė šį papildomą poilsio laiką sumuoti kas trys mėnesiai, pavyzdžiui, dirbant 11 valandų pamainą, vieną mėnesį darbuotojas gali pasiimti visą laisvą darbo dieną, tokiu atveju per kitus du mėnesius jam priklausytų 13 valandų poilsio laiko, kurias jis gali panaudoti savo nuožiūra.

Jau minėtas Darbo kodekso 214 str. nedetalizuoja šių papildomų poilsio dienų skyrimo tvarkos, todėl galima daryti išvadą, jog šis klausimas yra paliekamas bendram darbdavio ir darbuotojo sutarimui. Kadangi yra galimos ir dažnai pasitaiko situacijos, kai dėl išskirtinio atliekamų darbų pobūdžio ar įmonių vykdomo nenutrūkstamo gamybos proceso darbuotoją pakeisti kitu gali būti sudėtinga, todėl kiekvienu atveju yra būtinas darbuotojo ir darbdavio dialogas.

Taip pat galima situacija, kai ir mama ir tėvas kuriems, pagal 214 str. 1 d. priklauso papildoma poilsio diena, ją norėtų turėti kartu. Įstatymas to nedraudžia ir, esant skirtingiems darbdaviams, problemų neturėtų kilti, tačiau jei abu tėvai dirba vienoje darbovietėje, gali kilti sunkumų rasti šiems darbuotojams pamainą, todėl vėlgi būtinas bendras darbuotojų ir darbdavio sutarimas.

Norėdamas pasinaudoti šia įstatymo jam suteikta teise į papildomą poilsio laiką, darbuotojas turėtų parašyti prašymą darbdaviui, kuriame būtų nurodyta, kada ir kokiu būdu (suteikiant papildomą poilsio dieną ar sutrumpinant darbo laiką) prašoma suteikti šią lengvatą. Kaip įrodymą, kad darbuotojui taikomą Darbo kodekso 214 str. numatyta lengvata, prie prašymo reikia pridėti vaikų gimimo liudijimus, asmens dokumentus ar neįgalumą patvirtinančius dokumentus.

Pažymėtina, jog naujajame Darbo kodekse, kurio įsigaliojimas numatytas šių metų liepos 1 dieną, esminių šio straipsnio nuostatų pakeitimų nenumatoma. Naujajame kodekse šios lengvatos bus įtvirtintos 138 str. kartu su nuostatomis dėl pailgintų bei papildomų atostogų. Nežymiai keisis senojo kodekso 214 str. 2 d., kuri naujojo kodekso 138 str. 4 d. bus išdėstyta praplečiant asmenų ratą, kuriems bus taikoma lengvata gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo nuo darbo laiko pirmąją mokslo metų dieną.

Senasis kodeksas užtikrino teisę į šią lengvatą darbuotojams, auginantiems vaiką iki dvylikos metų, kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, o naujojo kodekso 138 str. 4 d. įtvirtinta jog ši lengvata taikoma darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programas.

Atsisakant suteikti papildomą poilsio dieną ar atitinkamai sutrumpinti darbo laiką pagal Darbo kodekso 214 str., darbuotojas turi galimybę ginti savo teises, kreipdamasis į Valstybinę darbo inspekciją arba Darbo ginčų komisiją.

 

Pateikiamas teisinis komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl individualios konsultacijos ir/ar situacijos prašome kreiptis jankauskas.eu.