Slovakijoje susipykus vyrui ir žmonai, kurių banko sąskaita bendra (šioje šalyje, ypač kaimo vietovėse, po vestuvių nemažai porų naudojasi šeimine sąskaita, kurią dažniausiai valdo sutuoktinis) išgirdau pritrenkiančią istoriją apie tai, kad žmona nepatenkintas vyras užblokavo jos teisę pasiimti pinigų iš judviejų sąskaitos.

Dirbanti moteris, kurios atlyginimas buvo pervedamas į bendrą sąskaitą, turėjo prašyti savo uždirbtų pinigų šampūnui, vaiko sauskelnėms ir jos pačios higieniniams paketams pirkti. Vyras nedavė: jis buvo įsižeidęs, išdidžiai disponavo savo teise leisti arba neleisti, žaidė emocijomis, žemino moterį, kuri dar laukėsi ir antrojo vaiko, ir niekas negalėjo atspėti, kiek savaičių jo kerštas truks.

Lyčių lygybės instituto (EIGE) seminare vietinių specialistų, kurie Slovakijoje dirba su lyties pagrindu diskriminuojamais vyrais ir moterimis, išvada aiški: auka ir smurtautojas nukenčia vienodai, tik smurtautojas to nesuvokia.

Labai panašų modelį regiu Lietuvos įstatymų rengėjų galvose. Kai Seime vyko svarstymai, ar darbdaviai turi teisę atleisti besilaukiančias moteris, jeigu jos dirba pagal terminuotas sutartis, tik keletas parlamentarų tam prieštaravo. Gangsteriškų įstatymų priimta nebuvo, bet tendencija aiški: valstybė linksta saugoti darbdavį, kuris laikinai patirtų nuostolių dėl darbuotojos nėštumo.

Netolimoje ateityje tą patį principą bus stengiamasi primesti ne tik dirbančioms terminuotai, bet visoms vaikų besilaukiančioms darbuotojoms. Jeigu galvotume ne apie darbdavio laikinus nepatogumus ir finansinius nuostolius, o apie globalesnę naudą valstybės ekonomikai, turėtume atsižvelgti į mažėjantį gimstamumą ir gyventojų senėjimą.

Moterims sudarius palankias sąlygas derinti motinystę su darbu, gimstamumas turi tendenciją augti. Kvaila manyti, kad, laikinai sutaupęs kelis šimtus eurų nėščios darbuotojos sąskaita, darbdavys išloš ateityje. Juk neliks kam dirbti.

Europos komisija laikosi pozicijos, kad moterų gebėjimai bei talentai turi būti daug racionaliau panaudoti, nes antraip šuniui ant uodegos nueis Europos Sąjungos ekonominio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslas – pasiekti 75 procentus visų suaugusiųjų užimtumo. Moterys galėtų prisidėti prie esminio proveržio ekonomikoje ir regiono konkurencingumo stiprinimo. Tačiau realybė kitokia. Moterų darbo jėga iki šiol yra nuvertinama, vadovaujantis stereotipinėmis nuostatomis. Darbo rinkoje moterų atlyginimas už tą patį ir tos pačios vertės darbą vis dar mažesnis už vyrų (vidutinis darbo užmokesčio atotrūkis ES – 16,3 proc.), profesijos tebedalijamos į moteriškas (tuo pačiu mažiau apmokamas) ir vyriškas, o sprendimo teisę lemiantys postai atitenka vyrams, kurie nesivargina atsižvelgti į abiejų, o ne vienos lyties poreikius. Debiliškiausias argumentas: jos pačios nenori, nes nesugeba.

Diskriminuojantis požiūris nulemia mažesnes moterų pajamas, ateityje – mažesnę senatvės pensiją (2014 m. Lietuvoje moterų vidutinis senatvės pensijos dydis buvo beveik penktadaliu mažesnis nei vyrų) ir prastesnę gyvenimo kokybę nei vyrų. Moterims dalyvaujant ekonomikoje lygiomis teisėmis su vyrais, iki 2025 metų pasaulio BVP galėtų išaugti 26 procentais.

Lygiavertei moterų saviraiškai darbo rinkoje yra puikus pagrindas – ES moterys sudaro apie 60 procentų universitetų absolventų. Tačiau realybėje jos susiduria su beveik neįveikiamu iššūkiu, kai sąžiningai bando suderinti darbinę veiklą su pareigomis šeimoje. Beveik artėjame prie situacijos, kai Seimas gimdyti uždraus.

Dar atminkime aplinkybę, kad menkiau išsilavinę vyrai nebūtinai nori dalintis su žmonomis namų ruoša bei vaikų priežiūra, todėl motinos tebegyvena už juos gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis – nesijaučia saugios, neturi garantuotų pajamų ir priklauso ne tik nuo sutuoktinio piniginės, bet ir nuo jo įsivaizdavimo, kokie darbai namuose jam priklauso arba ne.

Mielos jaunosios kolegės, neatsidžiaugiu, kad visų savo vaikų susilaukiau beveik prieš 30 metų. Jūsų dalia kitokia: jaustis kaltoms, kad tapote nėščios, netekti darbo, ateityje gauti komiško dydžio pensiją. Nenustebsiu, jeigu reikalai pajudės slovakų pusėn: gali prireikti prašyt, kad iš sąskaitos kelis grašius numestų vyras. Kitokių socialinių garantijų būsimosioms motinoms valstybė nebesuteiks.

 
Originalus Audronės Urbonaitės straipsnis publikuotas kovo 8 d. naujienų portale „LRYTAS.LT“. Jį galite rasti čia.