Sausio 23-25 d. Europos profesinių sąjungų pastate vyko seminaras „Dėl abipusio profesinių sąjungų įtakos pripažinimo migracijoje“.

Jame kviesti dalyvauti Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) naujai  įkurto Mobilumo, Migracijos ir Įsitraukimo  komiteto, ETUC Migrantų sąjungos tinklo bei įvairių profesinių sąjungų lyderiai, besidomintys profesinių sąjungų tarpusavio pripažinimu, galimybėmis pasiekti migrantus ir jiems pagelbėti, bei jau dalyvavę ES finansuojamuose projektuose.

Susirinko 25 ETUC priklausančių Belgijos, Italijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovėnijos, Švedijos Olandijos, JK įvairių profesinių sąjungų atstovai.  Iš Lietuvos  kvietimą gavo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) bei Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) tarybos narė Virginija Apanavičienė.

Penkiose seminaro darbo grupėse buvo teikti pasiūlymai dėl tolesnio profsąjungų bendradarbiavimo tinklo kūrimo,  jo finansavimo galimybių. Svarstant profsąjungų  tinklo migrantų problemoms spręsti finansavimo klausimą, darbo grupės diskusijose V. Apanavičienė pasiūlė susisiekti su sprendimus priimančiomis ES institucijomis, pavyzdžiui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

Pastarasis atsakingas už konsultavimą ir dėl  laisvo asmenų ir paslaugų judėjimo, tad į profsąjungų keliamas problemas būtų atsižvelgta aukščiausiu lygiu. EP ar EK nutarimai įgalintų sulaukti papildomo finansavimo profsąjungoms sprendžiant sudėtingus migruojančių darbuotojų reikalus.

Visose darbo grupėse, kaip paaiškėjo plenariniame posėdyje, kelti socialinių paslaugų migruojantiems darbuotojams, ryšio tinklo, vertėjų pagalbos ir jų apmokėjimo klausimai ir lėšų šioms paslaugoms teikti problemos, kylančios, kai profsąjungos nario mokestis mokamas gimtojoje šalyje, o darbuotojas dirba svečioje.

Socialinės pagalbos svarbą pabrėžė ir ETUC sekretorė estė Liina Carr. Ji konstatavo, kad šiandien dirbantiesiems būdinga staiga nuspręsti išvykti į kitą šalį dėl didesnio atlyginimo, karjeros, dažnai nesusimąstant apie socialinę apsaugą apskritai ir apie tai, ar tokios galimybes turės atsiradus svečioje šalyje.

Taip pat nagrinėtos bendrojo ES šalims profsąjungos nario pažymėjimo įteisinimo galimybės ir prieštaravimai dėl jo įvedimo.

Atskira problema –  „cross-border“ – kertantys sieną darbuotojai, kurie kasdien iš vienos šalies keliauja dirbti į kitą. Kaip spręsti socialinės pagalbos jiems klausimus? Nustebino, kad  Belgijoje dar 1985 m. priimtas nutarimas dėl metalo pramonės darbuotojų, o jo faksimilę, patvirtintą keturiais parašais dokumentą, savo pranešime pademonstravo Belgijos interprofesinės transporto, metalo, tekstilės sektoriaus centrų – ACV-CSC – sąjungos  atstovas Luan Abedinaj. Jis pastebėjo, kad ir šiandien  40 tūkst. darbuotojų, gyvenančių  Belgijoje, dirba Liuksemburge.

Joeri Hens, Belgijos migruojančių darbuotojų profsąjungų tinklo atstovas savo pranešime priminė apie 2013 m.  priimtą „Industrinės Europos solidarumo paktą“, kuriame pažymima, jog tam, kad veiktų „cross-border“ profesinių sąjungų paslaugos, reikia ilgo laikotarpio.

Jungtinės Karalystės Profesinių sąjungų konfederacijos (TUC) tarptautinių ryšių atstovė Roza Crawford informavo apie TUC ir Lenkijos „Solidarnosc“ 2008 m. pasirašytą protokolą dėl lenkų migrantų  bei  bendradarbiavimą su Bulgarijos, Portugalijos, Italijos profesinėmis sąjungomis.

Laisvas darbo jėgos judėjimas ES šalyse  kelia vis daugiau klausimų  dėl  migruojančių darbuotojų socialinio saugumo užtikrinimo, jiems  netgi  jau esant gimtosios šalies profesinių sąjungų nariais. Lietuva jau yra ETUC  Mobilumo komiteto, kuriame posėdžiauja LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė, narė. LPSK  palaiko ryšius su Skandinavijos šalių profsąjungomis, padedant migruojantiems darbuotojams bei su Airijoje veikiančia profsąjunga, skatinančia lietuvių  dirbančiuosius jungtis į Airijos  profesines sąjungas.

Lietuvai daugelis problemų nesvetimos, nes dešimtys tūkstančių darbuotojų kasmet išvyksta į kitas šalis, vyksta ir žymus „protų nutekėjimas“ („brain-drain“) – išduota beveik 2000 pažymėjimų išvykstantiems medicinos darbuotojams, slaugytojoms. O trūkstant darbo jėgos, apie 3300 tolimųjų reisų vairuotojų iš Ukrainos jau įdarbinti Lietuvoje, per 700 ukrainiečių suvirintojų dirba remontuodami laivus Klaipėdos uoste, be to, ne tik iš ES, bet ir iš trečiųjų  šalių yra atvykę per 120 virėjų.

Lietuvos mokytojai, gyvenantys Lietuvoje, vyksta dirbti į Baltarusijos ir Lenkijos lietuviškas mokyklas. Universitetų dėstytojai, studentai, vykstantys pagal pasikeitimo programas į užsienio šalis, studijuojantys užsienyje studentai (6,3 proc., kai ES šalyse – dvigubai mažiau), dirbantys su užsienio studentais dėstytojai taip pat susiduria su mobilumo keliamais iššūkiais.

Padedant profesinėms sąjungoms, daugelį problemų galima išspręsti. Svarbu, kad patys darbuotojai būtų įsitraukę ir aktyvūs šių procesų dalyviai.

 

Virginija Apanavičienė  yra LŠPS ir LAMPSS tarybos narė